Добро пожаловать! Välkommen

Этот раздел предусмотрен для представителей средств массовой информации и тем, кто проявляет большой интерес к проиcходящему в IKEA. Здесь вы найдёте наши пресс-релизы, новейшие продукты и вдохновляющие изображения высокого разрешения. Если не нашли, то что искали, или хотите получить дополнительную информацию, пишите: ziniasklaida@IKEA.lt.

 

2023 07 13

80-mečio proga ryškioje kolekcijoje IKEA prikelia dizaino ikonas iš praeities

Minėdama 80-ąjį gimtadienį, IKEA pristato kolekciją, kurioje atiduoda duoklę dizaino ikonoms iš praeities. Naująją kolekciją sudaro baldai ir interjero detalės iš IKEA lobyno, sugrįžę su dar drąsesniu ir ryškesniu dizainu.

Paskutiniu metu vintažiniai baldai sparčiai populiarėja, nes žmonės ieško stilingų, nesenstančio dizaino daiktų, galinčių suteikti namams išskirtinumo. Siekdama atitikti šiuos lūkesčius, IKEA pristato naują kolekciją NYTILLVERKAD, kurią sudaro ryškiausios dizaino ikonos iš praeities. 80-ojo gimtadienio proga IKEA atsigręžia į savo šaknis ir nori parodyti, kad dizaino grožį lemia paprastumas, funkcionalumas ir žaismingumas.

Drąsi, ryški ir žaisminga kolekcija
„Per 80 savo veiklos metų IKEA sukūrė daugybę praktiškų ir gražių prekių namams. Natūralu, kad domimasi ir didžiuojamasi tuo, ko pavyko pasiekti praeityje. Per visą laikotarpį šie nesenstančio dizaino baldai ir interjero detalės susilaukė didžiulio pirkėjų įvertinimo“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Visi kolekcijos daiktai yra originalaus dizaino – tik pagaminti iš naujų medžiagų, pasipuošę ryškiomis spalvomis ir pasiruošę priimti visus šiuolaikinių namų iššūkius. Juos vienija žaismingi spalvų deriniai ir paprastos formos. Kiekvienas daiktas – nuo staliuko iki patalynės užvalkalų – ryškus ir išskirtinis.

Kiekvienas daiktas turi savo istoriją
„Ši kolekcija – drąsi, ryški ir žaisminga. Kiekvienas daiktas joje pasakoja savitą istoriją. Pavyzdžiui, visų laikų legenda, staliukas LÖVET, prekyboje pasirodęs 1956 metais, buvo pirmasis baldas, parduodamas plokščioje pakuotėje. Kolekcijoje NYTILLVERKAD jis sugrįžta su nauju pavadinimu – dabar tai staliukas LÖVBACKEN, kurį galima įsigyti vienos iš trijų spalvų: oranžinį, mėlyną ar šviesiai žalią“, – sako interjero dizainerė.

Dar vienas unikalaus dizaino pavyzdys – raštuotas audinys KRYPKORNELL, pirmą kartą pristatytas 1980 metais. Anuomet iš jo buvo pasiūtas sofos KLIPPAN apmušalas. O dabar šis skandinaviškam stiliui būdingas įvairiaspalvis raštas puikuojasi ant patalynės užvalkalų, virtuvės aksesuarų ir pagalvėlių – puikus būdas suteikti daugiau spalvų ir žaismingo charakterio savo namams.

„Nuo pat IKEA įkūrimo paprastumas buvo svarbi prekės ženklo dalis. Taburetės DOMSTEN – akivaizdus to įrodymas ir tikras skandinaviško dizaino etalonas. Į kolekciją NYTILLVERKAD šios pušies masyvo taburetės su stilingų spalvų metalinėmis kojomis pateko, įkvėptos taburečių JERRY, pirkėjams pristatytų 1973 metais“, – sako E. Nemanė.

Trys skirtingo dydžio ir spalvų žvakidės TUVKORNELL suteiks žaismingumo valgomojo stalui ar židinio atbrailai. Šios žvakidės pasirodė prekyboje 1982 metais ir vadinosi CYLINDER. Naujos spalvos minimalistiniam, detalių neperkrautam dizainui suteikia dar ryškesnį efektą.

Dalį kolekcijos NYTILLVERKAD prekių jau galima įsigyti Lietuvoje, fizinėse IKEA prekybos vietose ir internete. Keletą artimiausių metų kolekcija bus nuolat pildoma – prekyboje pasirodys vis kiti kruopščiai atrinkti daiktai iš IKEA archyvo – patobulinti ir pritaikyti šiuolaikiniams namams

Daugiau idėjų ir ekspertų patarimų laimės teikiančiam gyvenimui namuose – www.IKEA.lt

Atsisiųsti

2022 03 08

Atrodo, kad namų ruošos darbai nesibaigia? Štai ką daryti, kad jų našta taptų lengvesnė

Kasmet atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad žmonėms, jaučiantiems, jog namai juos atspindi, šie dvigubai dažniau tampa ir vidinės pusiausvyros šaltiniu. Paklausti, kas būtent namuose atspindi jų asmenybę, daugelis tai sieja su turimais daiktais. Vis dėlto tyrimas atskleidė ir kitą medalio pusę – per daug daiktų ir jų keliama netvarka yra vienos iš dažniausių nepasitenkinimo savo namais priežasčių. Psichologas ir interjero dizainerė dalijasi patarimais, kurie padės namuose jaustis geriau.

Dauguma mūsų šalies gyventojų teigia, kad save išreikšti namuose leidžia daiktai – keliantys malonius prisiminimus apie praeities įvykius (39 proc.) ir tie, kuriuos įsigijome (41 proc.) ar pagaminome (25 proc.) patys. Deja, daiktai, kuriuos laikome savo asmenybės atspindžiu, kartu dažnai tampa ir įtampos šaltiniu.

Tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad erdvės daiktams laikyti trūkumas (28 proc.), per daug daiktų, neturinčių konkrečios vietos (24 proc.) ir netvarka (18 proc.) yra labiausiai erzinantys dalykai Lietuvos gyventojų namuose.

„Per daug daiktų daugeliui iš mūsų yra tikras galvos skausmas. Daiktais apkrauti namai reikalauja daugiau laiko tvarkymuisi, o jų keliama netvarka trukdo skleistis asmenybei. Atsikratę nereikalingų daiktų ir atradę garbingą vietą tiems, kurie siejasi su mūsų asmenybe ir patirtimis, lengviau susikursime individualų skonį ir poreikius atspindinčius namus. Kitaip tariant, erdvę, kurioje galėsime jaustis gerai ir būti savimi“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Pavasaris – nauja pradžia namuose
Jei artėjant pavasariui norite kažką pakeisti, bet nežinote, nuo ko reikėtų pradėti, interjero dizainerė siūlo pirmiausia peržiūrėti visus turimus daiktus ir įvertinti, ko iš jų tikrai reikia, o ko jau kurį laiką nenaudojate ir būtų laikas atsisveikinti, surandant naujus namus.

Kitas žingsnis – daiktus išrūšiuoti pagal funkcijas ir rasti tinkamų sprendimų jiems laikyti. Nepamainomos tam yra įvairios dėžutės. Jos leidžia grupuoti daiktus stalčiuose, lentynose, spintelėse, sutaupyti vietos ir lengviau viską rasti. Skyrus šiek tiek laiko ir atradus vietą visiems daiktams, vėliau kils mažiau neigiamų emocijų atsidarius stalčius ir reikės kur kas rečiau tvarkytis.

Emociškai brangiems ir asmenybę atspindintiems daiktams taip pat svarbu paskirti vietą namuose. Grupuokite ir derinkite juos tarpusavyje – taip jie atrodys tvarkingai, puoš namus ir, svarbiausia, džiugins jus. 

„Dedikuokite sienos dalį prisiminimus keliančių nuotraukų koliažui, akmenukus iš pajūrio sudėkite į stiklines vazas, magnetus iš kelionių, užuot klijavę prie šaldytuvo, laikykite ant magnetinės lentos ir paskirkite vietą kitiems širdžiai mieliems suvenyrams, pavyzdžiui, eksponuokite ant sieninės lentynos ar vitrininėje spintelėje su papildomu apšvietimu“, – vardija IKEA interjero dizainerė.

Dalijimasis buities darbais šeimoje
Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad pasisukus kalbai apie namus ir jų tvarkymą, tebėra skirtis tarp lyčių. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje moterys dažniau už vyrus jaučiasi reprezentuojamos savo namų, tačiau joms taip pat tenka didesnė buities darbų naštos dalis.

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad taip gali nutikti tuomet, kai, pavyzdžiui, santykių pradžioje vienam tiko prisiimti daugiau atsakomybės už buitį, bet ilgainiui tai ėmė labiau slėgti, nes atsirado vaikai, atsakomybių daugėjo. Pravartu reguliariai aptarti, kaip mums sekasi buityje, namuose: ar visiems viskas tinka, o gal atėjo laikas kažką keisti? Jau vien nuoširdus pokalbis gali būti itin naudingas santykiams, net jei po jo bus nuspręsta likti prie nusistovėjusios tvarkos.

„Jei namuose gyvena keletas žmonių, visa tvarkymosi ir valymo našta neturėtų kristi ant vienų pečių. Už netvarką esame atsakingi visi, todėl ir jos šalinimu derėtų rūpintis drauge. Dauguma turime savo labiau mėgstamus ir visai nemėgstamus buities darbus, todėl vieni kitiems padėtume įsiklausymu, kokios veiklos mums artimesnės. Kalbėkimės, ieškokime kompromisų ir dalykimės atsakomybėmis“, – sako psichologas P. Rakštikas.

Jis priduria, kad kartais ir patys įsitveriame į savo atsakomybių sritį ir, net norėdami pagalbos iš kitų, nepaleidžiame jos. Matydami kito nepatyrimą ar lėtesnį veikimą, dažnai numojame ranka ir sakome: „Ai, duok, pats pasidarysiu“. Tačiau juk kitas ir negali veikti taip, kaip mes. Įgūdžiams išsiugdyti reikia laiko, o tuos pačius darbus kiekvienas darome skirtingai. Taigi, dalijantis atsakomybėmis, svarbu mokėti ne tik jas prisiimti, bet ir atiduoti kitiems. Pavyzdžiui: jei vienas šeimos narys gamina, kitas gali pasirūpinti tvarka virtuvėje po vakarienės. Jei vienas siurbia kilimus, kitas gali tvarkyti skalbinius. Atsakomybės sritys gali nusistovėti arba ilgainiui  kisti, bet svarbu, kad visi jaustųsi įnešę panašų indėlį pagal savo galimybes.

Dalijantis atsakomybėmis šeimoje, psichologas P. Rakštikas ragina įtraukti ir vaikus. Nereikalausime iš penkiamečio pusdienį tvarkytis, bet paprašyti, kad palaikytų tvarką savo žaislų spintelėje, tikrai galime.

„Verta paskirti bendrą tvarkymosi laiką – tai padės išvengti situacijų, kai vienas tvarkosi, o kitas ilsisi. Retai kam patinka tvarkytis, bet visiems patinka tvarkingi namai. Suprasdami tai, galime suremti pečius ir pusdienį kartu pasitvarkyti, o tuomet – skelbti laiką poilsiui“, – pataria psichologas.

Daugiau idėjų ir ekspertų patarimų laimės teikiančiam gyvenimui namuose – www.IKEA.lt

Atsisiųsti

2022 02 27

Kaip namų tvarkymąsi paversti malonumu – ekspertė pasidalijo svarbiausiais patarimais

Buities darbų našta ir vietos neturintys daiktai yra didžiausi nusivylimo šaltiniai kone kas ketvirtam Lietuvoje, atskleidė naujausias IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“. Tvarkymasis kartais atrodo, kaip darbas be pabaigos – vos susitvarkome, netrukus ir vėl pradeda erzinti ne vietoje atsidūrę daiktai ar aptaškyti virtuvės paviršiai. Namų organizavimo specialistė Jovita Mikštė pataria, kaip palengvinti šią rutinos dalį ir šeimoje dalintis atsakomybėmis

Profesionali namų organizatorė Jovita Mikštė sako, jog vienus netvarka tik erzina, o kitiems sukelia kone neviltį. Ne veltui susitvarkius namus dažnam pakyla nuotaika.

Netvarkykite visų namų vienu kartu
Ekspertė turi patarimų, kaip tvarkymąsi paversti visai malonia veikla. Svarbiausia taisyklė – nesiimti tvarkyti visų namų per vieną kartą.

„Kartais tvarkytis mums nekyla rankos ir tai yra normalu. Tačiau, kai kyla įkvėpimas, net jei atrodo, kad turite pakankamai jėgų ir laiko – nesiimkite tvarkyti visų namų per vieną kartą. Po tokio maratono galite perdegti ir nutiks taip, jog tvarkytis kurį laiką apskritai nebesinorės. Galbūt, pirmadienis galėtų būti skirtas vonios kambariui, antradienis – miegamajam, trečiadienis – virtuvei, ketvirtadienis – svetainei, o penktadienis – vaikų kambariui sutvarkyti Suskirstykite namus zonomis ir kasdien vienai jų skirkite dvidešimt minučių. Jei tiek laiko per daug – skirkite dešimt ir kas kartą būtinai save pasveikinkite bei pasidžiaukite, kad ir kiek padarėte“, - sako J. Mikštė.

Tvarkytis, anot specialistės, neturėtų būti nuobodu: tai puikus laikas klausytis tinklalaidžių, muzikos, paskambinti draugams, su kuriais nebuvo laiko pasikalbėti. O kartais dušo kabinos valymas ar baldų siurbimas gali tapti priemone jausmams – liūdesiui ar pykčiui – išlieti.

Pasak J. Mikštės, pravartūs ir kai kurie kasdieniai įpročiai, mat jie neleis namams susijaukti taip, kad savaitės pabaigoje nebežinosite, nuo ko pradėti tvarkytis. Tad kiekvieną dieną padėkite daiktus į vietas. Vakare indai turėtų atsidurti indaplovėje, higienos priemonės – spintelėse ar stalčiuose, ant kavos staliuko neturėtų likti nereikalingų daiktų, svetainėje – nesimėtyti vaikų žaislai. Jei virtuvėje – netvarka, verta skirti 10 minučių ir prieš miegą ją susitvarkyti.

Ką pasilikti, o su kuo atsisveikinti?
Kas ketvirtam iš mūsų šalyje, vietos neturintys daiktai namuose kelia beviltiškumo jausmą. J. Mikštė teigia, kiekvienas, net ir pats mažiausias daiktas, turi turėti nuolatinę vietą namuose. Jei jis dažnai mėtosi, neturi emocinės ar materialinės vertės, tokio daikto namuose neturėtų likti.

„Erdvėje, kurią norite pertvarkyti, pirmiausia surinkite visus daiktus į vieną vietą: tikrai nereikalingus, morališkai ir fiziškai pasenusius – perleiskite kitiems arba išmeskite perdirbimui, likusius surūšiuokite pagal kategorijas ir paskirkite jiems vietą. Jei daiktas jums kelia sentimentus, puiki išeitis – sukurti prisiminimų ir sentimentų dėžutę, o šią laikyti po lova, spintoje ar palėpėje“, - pataria J. Mikštė.

Namų tvarkymas – visos šeimos atsakomybė
IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė ir tai, kad namų tvarkymosi našta dažniau krenta ant Lietuvos moterų nei vyrų pečių. Kas trečia moteris jaučia nusivylimą dėl namų ruošos darbų, tuo tarpu taip jaučiasi tik kas penktas vyras.

Profesionali namų organizatorė įsitikinusi – tvarkymasis gali tapti visos šeimos bendra veikla, įtraukiant net mažiausius jos narius. Pradėti galima nuo ant šaldytuvo pakabintų taisyklių, kuriose būtų primenama, jog kasdien klojame lovas, po savęs susitvarkome virtuvę, kažką išpylus ar išbėrus – iškart išvalome.

„Puiki išeitis šeimoje yra pasidalyti buities darbais bei atsakomybėmis. Pavyzdžiui, kažkas visada pasirūpina, kad būtų išneštos šiukšlės, kažkas – valo vonią, mažieji ištuština indaplovę. Taip sutarus, kiekvienas šeimos narys prisiima atsakomybę. Jei kažkas neatlieka užduoties iki galo, kvieskite visus į šeimos susitikimą ir kalbėkitės“, – patarė J. Mikštė.

Daugeliui greičiausiai aktualu, kaip be konfliktų paskatinti tvarkytis vaikus. Jei visada tvarkote jų kambarį už juos, vaikštote iš paskos ir norite tai pakeisti – nebedarykite to. Kantriai jiems priminkite, kad tai jų atsakomybė. Po kurio laiko, kai vaikai neberas švarių drabužių – greičiausiai patys imsis iniciatyvos.

Jeigu šeima tvarkosi kartu, visus tikrai pradžiugins įjungta muzika ar šokiai. Vaikus gali sudominti ir rungtynės, kurių laimėtojas – pirmasis susitvarkęs jam paskirtą namų erdvę.

Daugiau idėjų ir ekspertų patarimų laimės teikiančiam gyvenimui namuose – www.IKEA.lt

Atsisiųsti

2022 02 20

Baltas melas norint likti namuose, kalbėjimas su augalais ir kiti keisti dalykai, kuriuos darome namuose. Kuo tai naudinga?

Estai kalbasi su augalas, o lietuviai apsimeta turį planų, kad galėtų likti namuose. Kuo dar skiriasi gyvenimas namuose?

Beveik 1 iš 5 mūsų šalies gyventojų praėjusiais metais apsimetė turį planų, nes norėjo likti namuose. 1 iš 10 lietuvių prisipažino kalbėjęsi su augalais, o Estijoje tą darė kas penktas, rodo pasaulinis tyrimas apie gyvenimą namuose. Pasirodo, tai, kad namuose elgiamės šiek tiek keistai, yra geras ženklas, rodantis, kad čia jaučiamės laisvai.

Kasmet visame pasaulyje atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad nepaisant iššūkių, kurių paskutiniu metu sulaukiame iš aplinkos, namų svarba mums auga. Neužtikrintumo metu jie mums suteikia saugumo ir komforto jausmą. 4 iš 10 žmonių pasaulyje ir 1 iš 3 Lietuvoje šiais metais savo namus vertina palankiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Apsimetame turintys planų, kad galėtume likti namuose
Dalis iš mūsų norime kuo daugiau laiko praleisti namuose – net jei kartais dėl to tenka pameluoti. Beveik 1 iš 5 lietuvių praėjusiais metais apsimetė turį planų, kad atsisakytų kvietimo eiti iš namų. Tarp jaunesnio amžiaus, kaip ir tarp Estijos gyventojų, šis skaičius dar didesnis – tą darę prisipažino 1 iš 4 apklaustųjų.

Tačiau tai dar ne keisčiausia: penktadalis Lietuvos ir net trečdalis Estijos gyventojų likę vieni kalbėjosi su savimi. O kas dešimtas lietuvis, kas šeštas latvis ir kas penktas estas – su namuose esančiais augalais.

Kita vertus, paaiškėjo, kad tai – geras ženklas. Jei ir jums kartais tenka pasikalbėti su augalais ar pačiu savimi, esate vienas iš nedaugelio laimingųjų. Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tai reiškia, kad namuose jaučiatės laisvi būti savimi. Deja, tyrimas atskleidė, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis žmonių tuo pasigirti negali.

„Kalbėjimas namuose su savimi, augalais ar kitais daiktais rodo, kad čia galite visiškai atsipalaiduoti. Mintyse su savimi kalbamės visi ir nuolat, balsu tai irgi kartais darome dauguma, tačiau viešumoje tai nėra priimtina, todėl atidžiai sekame ir filtruojame, kurias mintis verta ir saugu įgarsinti. Nuo pat mažumės esame mokomi tinkamo bendravimo, mandagumo. Taip susikuriame savitą filtravimo sistemą, pagal kurią rodome aplinkai save tokį, kokį pasirenkame. O aplinkoje, kurioje jaučiamės saugūs, šis filtras nebūtinas. Galime dainuoti ar šokti, net nemokėdami to daryti, ar kalbinti save veidrodyje“, – sako psichologas Paulius Rakštikas. 

Namai tampa vis svarbesni
Kai pasaulis veržiasi diržus, daugelis iš mūsų atsigręžiame į savo namus ir, norėdami sutaupyti, laiką leidžiame juose. Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad didėjančios pragyvenimo išlaidos labiausiai pa-veiks jų laisvalaikį už namų ribų – taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų.

„Po ilgo pandemijos ir suvaržymų laikotarpio, kuomet teko daug laiko leisti tarp keturių sienų, dauge-lis jaučiamės išsilaisvinę ir mėgaujamės pramogomis už savo būsto ribų. Tačiau noras sumažinti iš-laidas gali paskatinti ir vėl atsigręžti į savo namus. Todėl tampa dar svarbiau, kad jie gebėtų patenkin-ti visus mūsų poreikius – tiek funkcinius, tiek emocinius“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vado-vė Eimantė Nemanė.

Pasak psichologo P. Rakštiko, jei namai yra vieta, kurioje leidžiame daug laiko, tuomet ir rūpestis jais turėtų būti atitinkamas. „Tik nereikia rūpinimosi namais suprasti vien per remonto poreikį: namus atnaujiname įvairiai: palaikydami tvarką, perstatydami baldus, rasdami naujų sprendimų patogumui ar funkcionalumui”, – sako specialistas.

Kas padeda namuose jaustis gerai?
Tyrimas „Gyvenimas namuose“ taip pat atskleidė, kad kai namai atspindi mūsų asmenybę, jie dvigu-bai dažniau tampa ir mūsų vidinės pusiausvyros šaltiniu. Tačiau tik 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jaučia, kad namai yra jų atspindys.

Tai, ar matome savo atspindį namuose, susiję su mūsų turimais daiktais, erdve ir žmonėmis, su ku-riais ja dalijamės. „Mūsų psichologinę savijautą ir asmenybės atspindį namuose labiausiai lemia turė-jimas pakankamai vietos poreikiams ir pomėgiams (41 proc.), žmonės, su kuriais gyvename (37 proc.), ir daiktai, susiję su mūsų prisiminimais bei patirtimis (36 proc.). Tie patys dalykai svarbūs ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje“, – sako IKEA interjero dizainerė.

Pasak jos, norint išvysti savo atspindį namuose, nebūtina imtis drastiškų pokyčių. Atrasti tinkamą vietą daiktams, kurie mus daro laimingus, gali padėti paprasčiausi interjero sprendimai. 

„Raginu apie interjero dizainą galvoti ilgalaikėje perspektyvoje – nesirinkite vien to, kas madinga da-bar. Taip lengviau sukursite aplinką, kuri atspindės jus, o kartu ir sutaupysite. Yra begalė būdų, lei-džiančių eksponuoti širdžiai mielus daiktus ir išnaudoti namų erdvę taip, kad šie taptų mūsų asme-nybės atspindžiu. Tyrimą „Gyvenimas namuose“ atliekame kasmet ir kaskart įsitikiname, kad namai tiesiogiai susiję su mūsų savijauta: kuo palankiau vertiname savo namus, tuo labiau jie prisideda ir prie teigiamos psichologinės savijautos“, – sako IKEA interjero dizainerė.

Psichologas antrina: kuriant namus, verta patyrinėti savo vidinius, autentiškus, o ne išorės formuo-jamus poreikius. „Galime pradėti nuo paprastų klausimų sau: kokių namų noriu? Kaip turi atrodyti mano darbo stalas? Kas man svarbiausia virtuvėje? Kur namuose praleidžiu daugiausia laiko? Iš pra-džių viskas gali atrodyti svarbu ir reikalinga. Tačiau, vis labiau susitelkdami į tikruosius poreikius ir prioritetus, pradėsime aiškiau matyti savo geidžiamų namų paveikslą”, – sako P. Rakštikas.

„Gyvenimas namuose“ yra vienas didžiausių tokio tipo tyrimų pasaulyje. Kasmet jis atskleidžia naujų įžvalgų apie tai, kaip žmonės iš įvairių pasaulio kraštų gyvena ir jaučiasi savo namuose.

Atsisiųsti

2022 02 20

Interjero dizainerė pataria, kaip tvarkingai namuose eksponuoti suvenyrus ir kitus širdžiai mielus daiktus (idėjų galerija)

Ką jūsų namai sako apie jus? Patarimai, kaip personalizuoti savo erdvę (idėjų galerija)

Kai namai atspindi mūsų individualumą, jie dvigubai dažniau tampa ir mūsų vidinės pusiausvyros šaltiniu, rodo naujausias kasmet visame pasaulyje atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“. Deja, tik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučia, kad namai yra jų atspindys. Interjero dizainerė dalijasi idėjomis, kaip suteikti namams daugiau asmeniškumo.

Pasirodo, susikurti namus, atspindinčius mūsų tikrąjį „aš“ ne taip ir sunku: beveik 1 iš 3 apklaustųjų sutinka, kad ryškiausiai mūsų asmenybę namuose atspindi daiktai, kuriuos siejame su praeities įvykiais ir patirtimis. Tai gali būti suvenyrai iš kelionių, šeimos fotografijos ar kitos širdžiai mielos smulkmenos – svarbu atrasti šiems daiktams tinkamą vietą, antraip jie taps ne džiaugsmo, o netvarkos priežastimi.

„Atsisakę nereikalingų daiktų ir atradę garbingą vietą tiems, kurie siejasi su mūsų prisiminimais bei patirtimis, lengviau sukursime mūsų individualų skonį ir poreikius atspindinčius namus. Jei namuose norisi turėti asmeninių detalių, o emociškai brangius daiktus laikyti nesukuriant netvarkos, pagrindinė taisyklė – grupavimas. Galvokite apie šiuos daiktus kaip apie savo kolekciją. Sugrupuoti daiktai atrodys tvarkingiau, o matant visus vienoje vietoje, bus lengviau nuspręsti, ką verta pasilikti, o su kuriais iš jų jau laikas atsisveikinti“, – sako interjero dizainerė Eimantė Nemanė.

Namai – jūsų pomėgių atspindys
Vienas iš būdų pratęsti savo asmenybę namuose – atspindėti juose savo mėgstamą veiklą. Geriausia tam paskirti atskirą namų kampelį ir, viską sugrupavus bei suderinus, laikyti jame. Taip daiktai atrodys tvarkingai, puoš namus ir, svarbiausia, džiugins jus. Štai kelios idėjos:

• Jei maisto gaminimas – jūsų aistra, nebijokite to pademonstruoti. Užuot slėpę gaminimo įrankius ir indus virtuvės spintelėse, dedikuokite sienos dalį juos laikyti atvirai: įrenkite lentynų ant sienos, sukabinkite daiktus ant durų ar skersinio su kabliukais. Taip jie suteiks erdvei savitumo ir taps jaukumo suteikiančia dekoracija.
• Gamtos mylėtojai gali papuošti kavos staliuką pačių sukurta kompozicija iš per pasivaikščiojimus miške rastų kankorėžių, akmenukų ar šakelių. Kas žino, gal užkliuvusi akis už tokio suvenyro net šalčiausią žiemą mintimis nuneš jus į vasaros dieną pajūryje.
• Stikliniai gaubtai – puikus būdas suteikti emociškai brangiems daiktams dar daugiau išskirtinumo. Eksponuokite savo pomėgių atributus su pasididžiavimu, tarsi tikrus meno kūrinius.

Daugybė būdų grožėtis ir eksponuoti
Nusprendus, kurie daiktai namuose nusipelno daugiausia dėmesio, laikas atrasti jiems tinkamą vietą. Lengviausia tai padaryti, išnaudojant sienas. „Jei reikia vietos paveikslams, nuotraukoms ar meno kūriniams, puikus sprendimas – sieninės lentynos ir paveikslų lentynėlės. Jos užima mažai erdvės ir suteikia paskirtį tuščioms sienoms, be to, nereikia gręžti daugybės skylių. Galima rinktis vieną lentyną, kuri taps interjero akcentu, arba pritvirtinti keletą, kad tilptų visos brangiausios smulkmenos“, – pataria E. Nemanė.

Daugiau eksponavimo idėjų:

• Magnetukai iš kelionių vietoje šaldytuvo, kur dažnai atrodo netvarkingai, gali nugulti ant tam skirtos magnetinės lentos.
• Vitrininės dėžės ir spintelės – ideali vieta įvairiems suvenyrams. Jose galima laikyti širdžiai mielus ar pačių pagamintus daiktus, kurie dar gražiau atrodys su papildomu apšvietimu. Viduje laikomiems daiktams pabrėžti puikiai tinka staliniai ar įmontuojamieji šviestuvai.

Įrėminkite tai, kas brangu
Anksčiau minėta taisyklė apie daiktų grupavimą galioja ir įrėmintoms nuotraukoms. Jei namuose turite įrėmintų prisiminimų, kaip ir įvairių suvenyrų, jų nereikėtų išbarstyti jų po skirtingas vietas – namai vizualiai gali atrodyti apkrauti.

„Papuoškite sieną prisiminimus keliančių nuotraukų koliažu. Tai gali būti tvarkingai išdėstyti vienodo dizaino rėmeliai arba, priešingai, žaisminga kompozicija iš įvairių dydžių, stilių ir spalvų rėmelių. Pastarąją lengva sukurti ir galima bet kada papildyti naujais eksponatais. Tiesiog pradėkite nuo vieno ar dviejų rėmelių ir tęskite, likusius derindami prie jų“, – sako E. Nemanė.

Ji taip pat ragina savo meninėms instaliacijoms ieškoti neįprastų vietų – asmeninę galeriją galima įrengti virš durų, po palangėmis ar bet kuriame kitame namų kampelyje.

Pasak interjero dizainerės, rėminti galima ne tik nuotraukas, bet ir įvairius daiktus ar simbolinę reikšmę turinčias smulkmenas. Tai gali būti įkvepiančios eilutės iš knygų ar į gilesnius rėmelius suberti akmenukai iš pajūrio. Gamtos mylėtojai gali įsirėminti net medžių ar kitų augalų lapų – stikliniuose rėmeliuose šie atrodys itin dailiai, ypač pakabinus lange, priešais saulę.

Atsisiųsti

2022 02 05

Ar netvarka namuose arba remonto nematę namai – priežastis nesikviesti svečių? Kaip greitai tai pakeisti

Kone ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų gera psichologinė savijauta neatsiejama nuo susibūrimų savo namuose, rodo IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimas. Tačiau tik kas trečias sako, kad jų namai tam pritaikyti. Kodėl ne visi jaučiamės galintys priimti namuose sau brangius žmones ir kaip tai pakeisti?

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad psichologinės gerovės puoselėjimui svarbus bendravimas su kitais, tad priklausyti tam tikrai bendruomenei, bendraminčių būreliui ar kitaip palaikyti bendravimą su kuo įvairesniais žmonėmis itin svarbu, o ypač pandemijos laikotarpiu. Na o kuo artimesnis mums žmogus, tuo dažniau jį norėsime matyti savo namuose, mat namai – itin intymi erdvė. Tačiau IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ rodo, kad tokio, atrodytų, paprasto poreikio, kaip susibūrimas namuose su draugais ir artimaisiais – dalies namai netenkina. IKEA interjero dizainerė pataria, kaip padaryti namus tinkamus priimti svečius ir kaip rasti vietos visiems prie stalo.

Seniai nedarytas remontas?
Jei svečių į namus nedrįstate kviesti dėl seniai nedaryto remonto, IKEA interjero dizainerė dalijasi gudrybe. „Patariu apžiūrėti ir įvertinti kuris iš baldų yra labiausiai nusidėvėjęs ar neatlieka savo funkcijos ir jį pakeisti nauju. Taip pat atsakykite sau į klausimą, kurie iš turimų baldų ar aksesuarų morališkai paseno ir kelia tik niūrias emocijas. Čia galioja taisyklė – mažiau yra daugiau. Rekomenduočiau namų atnaujinimą pradėti nuo šio žingsnio, taip namai neapsikraus papildomais baldais, o bus tik atnaujinti seni. Taip pat, tokį namų atnaujinimą galima daryti palaipsniui, paskirstant išlaidas laike“, - sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Kitas būdas atnaujinti namų ar kambario, kuriame priimsite svečius interjerą, yra tekstilė. Vos atnaujinus užuolaidas, kilimą, pagalvėles ir keletą derančių aksesuarų bei taip įnešus į namus naujų spalvų, interjeras atsigaus net ir neišleidžiant didelės sumos. Čia svarbu atminti, kad norint sukurti vientisą ir tvarkingą vaizdą – tekstilės detalės ir aksesuarai turi derėti tarpusavyje ir prie kitų namuose esančių baldų, sienų spalvų.

Jaudinatės dėl netvarkos?
Norėtumėte pas save pasikviesti svečių, bet pergyvenate dėl netvarkos? Chaosą ir netvarkos įspūdį dažniausiai kuria per didelis daiktų kiekis, atvirose lentynose arba ant baldų paviršių laikomi daiktai, daug skirtingų spalvų ir raštų.

„Kiekvienas daiktas namuose turi turėti savo vietą į kurią visuomet sugrįžta. Norint lengvai palaikyti tvarką namuose, pirmiausia – atrinkite nenaudojamus daiktus ir perleiskite juos kitiems. Jie ne tik užima vietą, bet ir atima jūsų laiką juos tvarkant. Likusius daiktus siūlau sugrupuoti į įvairaus dydžio dėžutes. Net jei daiktai laikomi stalčiuose – dėžutėse jie užims mažiau vietos, juos bus lengviau rasti, o stalčiai bus talpesni tad ir ant baldų paviršių nusės mažiau daiktų. Atvirose vietose patogu naudoti didelius krepšius žaislams, pledams ar kitiems daiktams laikyti. Vienodos dėžės taip pat puikus sprendimas paslėpti daiktams atvirose lentynose“, - sako E. Nemanė. Ji priduria, kad taip susitvarkius ne tik bus drąsiau pasikviesti svečių, bet ir reikės rečiau tvarkytis.

Kur susodinti svečius?
Svečių į namus vakarienėms ar vakarėliams vengiate kviesti, nes neturite galimybės jų susodinti prie vieno stalo? Tokioje situacijoje nepamainomas sprendimas yra išskleidžiamasis arba ištraukiamasis stalai. Toks stalas užima labai nedaug vietos, bet esant reikalui sutalpins krūvą svečių.

„Jei prie stalo norite žaisti stalo žaidimus, o maistui nebelieka vietos – nepamainomas sprendimas yra stumdomas vežimėlis. Ant jo galima laikyti arbatą, desertus ir kitus reikmenis. Jis pravers ir kaip papildomos lentynėles namuose“, - sako interjero dizainerė.

Tokioms situacijoms pravers ir sulankstomos kėdės, kurias, jų nenaudojant, galima kabinti ant sienos ar laikyti spintoje. Viena ant kitos sudedamos taburetės, taip pat neužima daug vietos, bet atvykus svečiams – labai pravarčios.

Interjero dizainerė taip pat ramina tuos, kurie neturi pakankamo kiekio vienodų indų svečiams – pasak, jos, ant stalo stilingai gali atrodyti ir skirtingi indai. Kad viskas atrodytų tvarkingai – juos apjungti reikėtų vienspalve derančia staltiese, vienodomis servetėlėmis, derančiais, pasikartojančiais aksesuarais.

Negalite pasikviesti svečių ar giminių nakvynei?
Negalite pasikviesti iš toli atvykstančių giminaičių ar draugų, nes neturite svečių kambario arba kur jų apnakvindinti? Interjero dizainerė čia ragina rinktis funkcionalią sofą-lovą, kuri dienos metu užims nedaug vietos, bet leis svečiams patogiai susėsti, o naktį pavirs patogia dvigule lova. Kušetė taip pat gali būti naudojama, kaip sofa dieną, ant jos pridėjus daug pagalvėlių, o naktį pavirsti lova. Rinkitės tokius sofos-lovos arba kušetės sprendimus, kurie turės ir stalčius. Juose galėsite laikyti patalynę svečiams, bei paslėpti kitus daiktus.

Kaip sukurti jaukumą?
Na ir, žinoma, kiekvienam svarbu, kad jų namuose svečiai jaustųsi jaukiai. Raminančios ir intymios atmosferos kūrimui visada svarbus apšvietimas. Jei neturite reguliuojamo apšvietimo – rinkitės keletą apšvietimo sprendimų skirtingose kambario vietose. Tam puikiai tiks įvairūs, jaukią šviesą skleidžiantys grindiniai ar staliniai šviestuvai. Jauki tekstilė – pagalvėlės, kilimas ir pan. taip pat suteiks erdvei jaukumo. Na, o gėlės – nesvarbu tikros ar priežiūros nereikalaujančios dirbtinės – suteikia šventiškumo nuotaiką ir įneša gyvybės bet kokiai erdvei.

Daugiau idėjų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2022 01 20

Tvarkingi namai – tvarkingos mintys: idėjos, kaip susitvarkyti namus lengvesnei kasdienai

Per pastaruosius, pandemijos paženklintus metus, žmonės aiškiau suprato, kokių namų jie norėtų. Visame pasaulyje kasmet atliekamas IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad kas ketvirtam Lietuvos gyventojui dabar išaugo tvarkingų, bei tokių namų, kuriuos įmanoma sutvarkyti nesugaištant pernelyg daug laiko, svarba. Pasak psichologo, tvarka namuose turi įtakos ir mūsų psichologinei savijautai. Tačiau kaip namuose išlaikyti tvarką, nepraleidžiant daugybės laiko tvarkantis?

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad tvarkos palaikymas namuose mums padeda pajusti kontrolę, taip reikalingą nesaugiu laikotarpiu. Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau neramiais laikais jį pradedame jausti kur kas labiau, nei įprastai. Tokiu metu itin svarbu kontrolės jausmą susikurti patiems. Tai gali būti šeimos tradicijų, naudingų ritualų palaikymas ar sukūrimas, ar tiesiog tvarkos palaikymas ten, kur galime. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos ne iš piršto laužtas. Tvarka, kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami ilgai neieškant – prisidės prie kontrolės, tad ir ramybės jausmo, reikalingo gerai psichologinei savijautai.

Pradėkime nuo to, kas svarbiausia
 „Netvarka yra atsipalaidavimo namuose priešas. Buvimas mums džiaugsmą teikiančių daiktų apsuptyje daro mus laimingus – tai tarsi mūsų gyvenimo talismanai. Tačiau netvarką sukuria nereikalingi, apgadinti, nepatinkantys daiktai, įvairios dovanos, su kuriomis nesiryžtame atsisveikinti, ir visa tai, ką laikome galvodami, kad gal kada prireiks. Tokie daiktai siurbia mūsų energiją, užkrauna spinteles ir atima mūsų laiką. Taigi nusprendus pagaliau susitvarkyti, visų pirma reikėtų atsikratyti būtent jais. Kad namuose būtų daugiau vietos gyvenimui, reikia atlaisvinti juose daugiau vietos tikrąja šio žodžio prasme“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Tvarkingi namai taip pat reiškia daugiau laiko veiklai, kuri daro mus laimingus ir padeda namuose išlaikyti pusiausvyrą. Tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad tokia veikla mums – poilsis, kokybiškas laikas su partneriu (-e) ir laikas pomėgiams. IKEA interjero dizainerė pataria, ką reikėtų daryti, kad pusės savo laisvo laiko netektų praleisti tvarkant namus.

„Sprendimas būtų padalyti visą namų ruošą į mažus darbelius ir išdėlioti juos per visą savaitę. Pavyzdžiui, pirmadienį – skalbime drabužius, antradienį – siurbiame grindis ir t. t. Šitaip tvarkymuisi galėsite skirti po pusvalandį kasdien, užuot sugaišę tam pusę savaitgalio. Be to, svarbu neatidėlioti namų ruošos darbų vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, pagaminę pietus, virtuvę susitvarkykite iškart, nieko nelaukdami. Šį bei tą galite nuveikti ir darydami kitus darbus, pavyzdžiui, kodėl einant į dušą neįjungus skalbimo mašinos? Bet svarbiausia – atsikratykite nenaudojamų, atitarnavusių daiktų. Juos parduokite arba atiduokite, nes jie tik užima vietą, eikvodami jūsų laiką ir energiją juos tvarkant“, – sako E. Nemanė.

IKEA interjero dizainerė dalijasi idėjomis, padėsiančiomis sutaupyti laiko ir įnešti harmonijos į kiekvieną namų erdvę.

Miegamasis

• Pirmas žingsnis labiau subalansuoto gyvenimo link – kas rytą nubusti harmoningame miegamajame. Miegamasis yra tas kambarys, kuriame įprastai laikome drabužius. Interjero dizainerė pataria spintose ir komodose naudoti padėklus, skirtukus ir įvairių dydžių dėžes. Taip daiktus bus lengviau surūšiuoti ir prireikus rasti, o spintoje ir komodoje visada bus tvarkinga. Šiuo tikslu puikiai padėtų serijų SKUBB, STUK ir KOMPLEMENT sprendimai daiktų laikymui spintoje, stalčiuose ar net atvirose lentynose.
• Sezoninius drabužius ir patalynę galima laikyti vakuuminiuose maišuose – jie užima mažiau vietos ir apsaugo daiktus, kad neapdulkėtų. Kaip ir kitus rečiau naudojamus daiktus, juos galite pasidėti aukščiausioje spintos lentynoje, spintos apačioje ar dėžėje po lova.
• Smulkiausi daiktai ne tik dažniau pasimeta – laikomi netvarkingai kambaryje jie kuria netvarkos įspūdį. Puiki išeitis – dėžutė su skyreliais. Joje galite tvarkingai susidėti papuošalus ir kitus dažniau naudojamus smulkius ir dažnai vietos sau nerandančius daiktus.

Koridorius

• Pasiruošti dienai daug lengviau, kai nereikia raustis tarp daiktų ir amžinai ko nors ieškoti. Kol išsiruošiame pro duris, daugelis namuose užtrunkame valandą ar dar ilgiau. Praktiška koridoriaus lentyna galėtų būti tai, kas padėtų susisukti greičiau: čia savo vietą ras raktai, medicininės kaukės ir kitos smulkmenos.
• Nenuvertinkime geros kabyklos reikšmės. Kabliukai akimirksniu padėtų išspręsti niekaip nemažėjančios drabužių krūvos problemą.
• Neleiskite batams užkariauti koridoriaus. Batų spintelės arba lentynos padeda taupyti erdvę ant grindų ir koridoriuje išlaikyti tvarką.

Virtuvė

• Visų pirma peržiūrėkite turimus virtuvės prietaisus bei reikmenis ir įvertinkite, ar tikrai jie visi jums reikalingi – nebenaudojamus perleiskite kitiems. Tai padarę, likusius prietaisus ir reikmenis sugrupuokite pagal funkcijas. Tuos, kuriuos naudojate dažniau – pasidėkite lengvai pasiekiamoje vietoje, o tuos, kuriuos tenka išsitraukti rečiau, laikykite aukštesnėse lentynose ar stalčių gilumoje.
• Naudokite virtuvines vidines detales: dėžės ir dėžutes, skirtukus stalčiams, įrankių dėklus, įstatomąsias lentynas. Su šiomis priemonėmis galėsite maksimaliai išnaudoti erdvę virtuvinių spintelių stalčiuose bei lentynose ir mažiau laiko sugaišite tvarkydamiesi. Puodų dangčius ir pjaustymo lentas laikykite vertikaliai – taip sutaupysite erdvės, be to, juos bus lengviau išsiimti ir padėti atgal į vietą.
• Kad stalčiuose ir spintelėse nepribyrėtų kruopų ir prieskonių, naudokite permatomas maisto produktų dėžutes su sandariais dangteliais arba biriems produktams skirtus indus, kainuojančius vos kelis eurus. Daiktus laikydami permatomuose induose, lengviau rasite tai, ko reikia, o tvarkingai sudėję juos vieną ant kito arba vieną šalia kito, spintelėse ir stalčiuose sutaupysite vietos.
• Naudodami įvairius skersinius, magnetinius peilių laikiklis, kabliukus ir kabyklas, turėsite daugiau vietos ant darbastalio, o prieskoniai, puodeliai ir virtuviniai įrankiai visada bus savo vietoje.
• Šaldytuve laikomus produktus sudėkite pagal kategorijas: vieną lentyną skirkite pieno produktams, kitą – mėsai ir t. t. Norėdami šaldytuvo erdvę išnaudoti kuo efektyviau, naudokite maistui skirtus indelius ir dėžutes.

Vonios kambarys

• Kad nesusikauptų pernelyg daug buteliukų, valymo priemonių, higienos ir grožio reikmenų, pirkite juos tik tada, kai išbaigiate turimus.
• Vienas iš įprasčiausių vaizdų vonios kambaryje – higienos reikmenys išrikiuoti ant vonios krašto arba dušo kabinos grindų. Greitas sprendimas už vos kelis eurus būtų ant sienos tvirtinamos dėžutės ar lentynėlės. Yra sprendimų, nuo indelių dantų šepetėliams iki dušo laikiklių ir dėžučių vonios reikmenims, kuriems įrengti net nereikia gręžti sienoje skylių – jie tvirtinami specialiais siurbtukais.
• Net jei vonios kambaryje turite spintelę ar stalčių, kur galite paslėpti visą netvarką, atminkite, kad daiktus laikant dėžėse (pavyzdžiui, KUGGIS), atsiras daugiau vietos ir bus paprasčiau viską rasti.
• Pora skaidrių komodėlių ar stiklinių indelių taip pat gali praversti siekiant vonios kambaryje įvesti tvarką – ir greitai rasti reikiamą priemonę ar aksesuarą.
• Neišnaudotos vonios kambario erdvės, kaip antai erdvė ant sienos ar niša tarp dviejų spintelių, taip pat gali labai praversti. Galbūt į tokią erdvę tilptų siauras skalbinių krepšys ar lyginimo lenta? O vonios kambario kampe arba už durų galbūt galima įrengti rankšluosčių kabyklą? Kabliukai ir kabyklos puikiai tinka vonios kambario tekstilei, o svarbiausia – juos galima įrengti praktiškai bet kur.
• Dažnas nė nesusimąstome, kad vonios kambario durys – tobula vieta keliems papildomiems kabliukams. Taip galite apsvarstyti ant durų kabinamos kabyklos variantą.

Svetainė

• Išnaudokite uždarus daiktų laikymo sprendimus. Netvarkingoje svetainėje gali būti sunku atsipalaiduoti, todėl įvairias smulkmenas, kurių dažnai prireikia, bet nesinori visą laiką matyti, verčiau paslėpkite. Tam pravers lentynų įdėklai, įvairios dėžės ir krepšiai, ypač – jei kambaryje daug atvirų lentynų.
• Galite rinktis ir skirtingų dydžių dekoratyvias dėžes ir krepšius, kurie gražiai atrodys padėti matomoje vietoje. Pavyzdžiui, nedidukė iš natūralių medžiagų pagaminta dėžė įvairioms smulkmenoms ne tik atliks praktinę funkciją, bet ir papuoš interjerą.

Daugiau idėjų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2022 01 25

Psichologas: kuo sunkiau dirbame, tuo kokybiškiau turėtume ilsėtis

IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų gera psichologinė savijauta neatsiejama nuo galimybės atsipalaiduoti su knyga, filmais, muzika ar kita malonia veikla. Antra vertus, laiko poilsiui kasdieniame gyvenime dažnas prioritetu nelaiko. Kur veda toks požiūris, kaip reikėtų vertinti poilsį ir iš kur gauti jam laiko – pataria psichologas.

Poilsio svarba nuvertinama
Psichologas Paulius Rakštikas patvirtina: nuomonė, jog pirmiausia – darbas, o tik paskui – poilsis, išties gaji. „Iš esmės, tokia logika tarsi ir gera, bet, kas svarbiausia, laiko poilsiui dažnai nelieka arba jo tiesiog per mažai, jis nekokybiškas.

Mes, paprastai, ne nuvertiname poilsį, bet pervertiname darbą. Lyginamės su Vakarų ar Skandinavijos šalimis, tačiau vyraujančiu požiūriu į darbo ir poilsio santykį dar atsiliekame. Turiu tam paaiškinimą: pajutus gerėjantį gyvenimą ir susiejus jį su darbine veikla, pajamomis, tampa sunku sustoti vis daugiau dirbti, dėl to poilsis nuvertėja. Prireiks laiko, kol kiekvienas atras savąjį „gana“, – mano psichologas.

P. Rakštiko akimis, normalu, kad sveiko žmogaus prioritetas yra būti naudingu visuomenei, tačiau tai neturėtų būti savo sveikatos sąskaita. „Darbingo amžiaus žmonės ypač išgyvena daugybę emocinių sunkumų, kurių sprendimą yra linkę atidėti ateičiai ar manydami, kad viskas pagerės, pasiekus dar vieną tikslą. Vis dar dažnai girdžiu kartojant: „pamiegosiu senatvėje“, nors kažin, ar ji ateis tokia, kokią mes ją piešiame vaizduotėje. Poilsis nėra prioritetas daugeliui, bet turėtų būti, jei sveikata ir ilgaamžiškumas mums yra vertybė“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Na o sakantiems, kad laikas poilsiui nėra prioritetas, jis primena, kad pažeista vieta, tampa mūsų achilo kulnu visam laikui. Tas pats ir su emociniais dalykais – užsitęsęs intensyvus patiriamas stresas ir nepageidaujamos emocinės būsenos, energijos stoka ilgainiui kartojasi ir traukia greta kitus simp-tomus.

Kaip reikia ilsėtis?
Psichologas akcentuoja poilsio svarbą ir sako – kuo sunkiau dirbame, tuo kokybiškiau turėtume ilsėtis: ilsėtis būtina reguliariai, sistemingai ir įvairiai. Geriausia – derinant aktyvias su pasyviomis veiklomis. Mes linkę prisirišti prie mėgstamų veiklų, tačiau verta jas paįvairinti, papildyti naujomis, taip poilsis įgaus daugiau spalvų, sykiu sukurs daugiau naudingų emocijų.

Ilsėtis geriau ne dieną ar keletą, bet ilgesnį laiką, nepertraukiamai. Tuomet nuo reikalų pavyks atitrūkti ir psichologiškai. „Asmeniškai man sunku sugalvoti baisesnį žodį nei šis, vartojamas vis dažniau – „darbostogos“. Suprask – ir atsikvėpsime, ir padirbėsime. Tikiu, kad tai gali veikti studentams, juk yra pasiteisinusių programų, kuomet keliaujama ir dirbama, bet iš tikro tai nėra nei atostogos, nei darbas. Galbūt, tai šiuolaikinio pasaulio tendencija, bet tai turi savo kainą – mes veikiame viena kito sąskaita“, – mano psichologas.

Pašnekovas skaičiuoja, jog darbingam žmogui poilsiui reikėtų skirti dvi valandas kasdien, dvi dienas kas savaitę, 3–4 dienas per ketvirtį ir tris nepertraukiamas savaites per metus. „Tačiau, kiek iš tokio, kad ir suplanuoto, laiko iš tiesų liktų poilsiui? Juk dažniausiai savaitgaliai virsta geriausiu atveju pusdieniu, o ilgosios metų atostogos išmėtomos dalimis per metus, nes vis kažkas vyksta ne pagal planą, ar neleidžia darbo specifika, ar laukia krūvos kitų, buities, darbų. O jei dar ir darbas pamainomis arba didesnės įtampos sąlygomis, tuomet to mano įvardyto laiko net ir per mažai, bet beveik niekas neturi ir tiek. Todėl atkreipčiau dėmesį ne į skiriamą laiką, bet į jo kokybę“, – konstatavo P. Rakštikas.

Savo laiką vagiame mes patys
Sakančių, kad neranda laiko sau, psichologas P. Rakštikas nepaguos. Pasak jo, laiką sau ir savo poilsiui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti. Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku. Tačiau tik kokybiškai pasirūpinę savimi, galime daugiau naudos suteikti ir kitiems.

„Įprasta manyti, kad iš mūsų laiką kažkas vagia, dažnai dėl to kaltinami socialiniai tinklai, filmų žiūrėjimo platformos. Deja, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime kokybiškam poilsiui bei tam, kam tikrai norime, ar  paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę“, - sako psichologas.

Pasak jo, gyvenant šeimoje, verta branginti laiką ir vienumoje – daugeliui to reikia. Todėl paprasti susitarimai netrukdyti ar raštelis ant durų gali padėti gerbti tokį kiekvieno laiką sau. Ritualus ir erdves galime kurti individualius, o kai kuriuos ir bendrai.

Nesudėtingi sprendimai gali būti labai naudingi
IKEA interjero dizainerė Eimantė Nemanė rekomenduoja namuose dedikuoti erdvę veiklai, kuri padeda atsipalaiduoti. Tokiu būdu lengviau ir greičiau pasinersite į mėgstamą veiklą ir iškart nusiteiksite poilsiui. Įsirengdami tokią erdvę pagalvokite, kokių priemonių reikia jūsų poilsio veiklai, kad galėtumėte įsivertinti, kur patogiai ir funkcionaliai jas laikysite.

Tiems, kurie namuose neturi galimybės skirti tam atskiro kampelio, pasak interjero dizainerės, tą padaryti galima ir bendroje šeimos erdvėje: tai galėtų būti fotelis su pakoju ar sofa. Staliuką gali atstoti taburetė-laiptelis ar vežimėlis daiktams laikyti. Ant tokio staliuko galima pasidėti karštos arbatos arbatinuką, žvakę. Apsiklojus pledu, teliks patogiai įsitaisyti ir mėgautis skaitoma knyga, filmais ar kita malonia veikla.

„Atsipalaidavimui itin svarbus ir tinkamas apšvietimas. Šiuo metų laiku, kai už lango tamsu net dienos metu, šilumos įspūdį namuose sukuria jauki šviesa. Galima ant lentynos pakabinti ar į stiklo vazą įdėti lempučių girliandą, įsigyti jaukią šviesą skleidžiantį stalinį šviestuvą. Švelni šviesa mus ramina, suteikia erdvei jaukumo. Panašų efektą kuria ir tekstilė – pagalvėlės, pledai ir kitos, jums mielus jausmus sukeliančios detalės“, - sako E. Nemanė.

Daugiau ekspertų patarimų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2022 01 18

Skirkite namuose laiko sau: pasigaminkite kūno šveitiklį ir susikurkite SPA

Namų vaidmuo pasikeitė. Dažnam iš mūsų dabar tai vieta, kurioje tiek dirbame, tiek leidžiame laisvalaikį, tiek ilsimės. Norėdami užtikrinti gerą psichologinę savijautą, turime atrasti tinkamą kasdienių rutinų pusiausvyrą. IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad penktadaliui Lietuvos gyventojų rūpinimasis savimi, kaip antai mėgavimasis namų SPA procedūromis, padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą. IKEA interjero dizainerė pataria, kaip savo vonios kambaryje susikurti SPA atmosferą, o natūralios kosmetikos ekspertė dalijasi nesudėtingu kūno šveitiklio receptu.

Pirmiausia reikėtų susitvarkyti
Tvarkingas vonios kambarys – tai vieta, kurioje galima pailsėti, nusiraminti. Jei vonios kambaryje bus netvarka, SPA atmosferą susikurti gali būti sunkiau.

„Vienas iš labiausiai įprastų situacijų vonios kambaryje – ant vonios krašto ar dušo kabinos grindų išrikiuotos higienos priemonės. Dar kebliau, jei vonios kambarys mažas. Tuomet net ir nedidelė netvarka ilgainiui ima erzinti vis labiau. Viskas atrodo apkrauta, o ką jau kalbėti apie tvarkymui sugaištamą laiką. Tai galima greita išspręsti vos už kelis eurus su sieniniu daiktų laikymo sprendimu. Yra dėžučių ir lentynėlių, kurioms įsirengti net nereikia gręžti skylių sienoje – jos prie plytelių tvirtinamos siurbtukais“, – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Norint turėti daugiau vietos daiktams tvarkingai laikyti, reikėtų ieškoti sprendimų sienos aukščiui išnaudoti – ši taisyklė galioja daugeliui nedidelių patalpų. Nereikia imtis jokių drastiškų pokyčių – pakaks poros lentynų ar papildomos spintelės. Kai brangus kiekvienas patalpos centimetras, labai svarbu sumaniai įsirengti visą erdvę nuo grindų iki pat lubų. Aukščiau padėtus daiktus padės pasiekti taburetė-laiptelis. Taip pat svarbu nepamiršti erdvės virš skalbimo mašinos: galbūt ten puikiai tilptų dar viena spintelė arba prie sienos tvirtinamas rankšluosčių skersinis?

„Vis dėlto, jei sieninėms spintelėms vietos nėra, įvairūs maži ir neįprasti kampeliai – puiki vieta kam nors pasidėti. Gal neišnaudotą erdvę tarp dviejų spintelių galima paskirti siauram skalbinių krepšiui pastatyti? O kampe už durų gal būtų galima įkurdinti rankšluosčių kabyklą? Kabliukai ir skersiniai idealiai tinka vonios kambario tekstilei sukabinti, o svarbiausia – vietos jiems galima rasti praktiškai bet kur. Dar vienas puikus sumanymas – išnaudoti vonios kambario duris ir erdvę virš jų. Šios vietos dažnai nė nepastebime, bet joje galėtų puikiai tilpti nedidelė lentynėlė, pavyzdžiui, švariems rankšluosčiams. Verta pagalvoti ir apie durų kabyklą – bus kur tvarkingai pasikabinti chalatą“, – pataria IKEA interjero dizainerė.

E. Nemanė taip pat siūlo pagaliau susitvarkyti spintelių ir stalčių vidų, nes tai, kad daiktų nesimato už uždarų durų, dar nereiškia, kad jie neerzina mūsų laikomi netvarkingai. Interjero dizainerė pataria skirtingoms veikloms skirtus reikmenis laikyti atskirose dėžutėse: namų SPA, makiažo, asmens higienos ir t. t. Taip juos bus galima prireikus pasiimti ir padėti atgal negaištant laiko paieškoms. Stalčių įdėkluose net ir mažiausios smulkmenos nepasimes ir visada bus lengvai pasiekiamos.

Kaip susikurti SPA atmosferą?
Dabar, kai vonios kambarys tvarkingas ir jaukus, laikas jame sukurti tikrą SPA oazę. Tam net nebūtina turėti vonios.
 

• Atnaujinkite tekstilę. Paprasčiausias ir pigiausias būdas atnaujinti vonios kambario interjerą – pakeisti tekstilę ir pasirūpinti praktiškais aksesuarais. Taigi norimam efektui pasiekti nebūtina nei perdažyti sienų, nei keisti plytelių. Išsirinkite naują dušo užuolaidą, vonios kilimėlį, rankšluosčius, muilinę ir kitus aksesuarus, tačiau nepamirškite derinti spalvų. Tai jums kainuos vos keliolika eurų, o pokytis bus didžiulis. Žinoma, stenkitės visą šią tekstilę ir priedus taikyti prie esamos sienų ir grindų spalvų paletės.
• Įkvėpimui – SPA centrai. Vonios kambaryje įrenkite kad ir nedidukę lentynėlę, ant kurios galėtumėte pasistatyti augalą, dekoracijų. Į gražią dekoracijų, paveikslėlių ir kriauklių ekspoziciją bus malonu paganyti akis. Atvirose lentynose tvarkingai susidėkite derančių spalvų rankšluosčius, pasistatykite mėgstamą kvapą. Jaukumo ir šilumos vonios kambariui suteiks bambukinės dėžutės, stikliniai indai – juose patogu laikyti įvairias smulkmenas. Namų SPA reikmenims laikyti įsigykite dailių krepšelių ar dėžučių, kad viskas, ko gali prireikti sugalvojus skirti akimirką sau, būtų po ranka.
• Eukaliptu kvepiantis hamamas. Neturite namuose vonios? Galima puikiai apsieiti ir be jos. Nuosavą hamamą įmanoma susikurti net ir dušo kabinoje. Praktiška ir tvaru, nes sunaudosite mažiau vandens. Tiesiog pakabinkite duše kelias eukalipto šakeles ir mėgaukitės drėgname ore besiskleidžiančiu jo kvapu.
• SPA reikmenų krepšelis. Vonios kambaryje praleistas laikas, skirtas tik sau – tarsi nedidelė dovana sau. Pasirūpinkite, kad reikalingos priemonės visada būtų lengvai pasiekiamos. Laikykite jas vienoje dėžutėje, kad vos pravėrę dangtelį galėtumėte iškart leistis į SPA kelionę, nes čia bus viskas, ko tik gali prireikti: kvapiosios žvakės, veido kaukė, kūno šveitiklis. Po procedūros priemones taip pat greitai ir patogiai sudėsite atgal – iki kito karto.
• Ir pagaliau, jei vonios kambarys užimtas, išsineškite SPA jausmą su savimi. Juk pasitaiko, kad kai labiausiai norisi pailsėti vonios kambaryje, juo naudojasi kitas šeimos narys. Nesėkmę paverskite galimybe ir įsikurkite kitame namų kampelyje. Kojų vonelė, lašelis eterinio aliejaus, ramybė ir akimirka tik su savimi – puiki išeitis.

Natūralus grožis: kanapių kūno šveitiklio receptas
Yra ir daugiau būdų suskurti savo namų SPA. Pradėti galite virtuvėje. Čia rasite tikrų desertų jūsų kūnui.

Knygos „100 proc. natūralu“ bendraautorė, natūralios kosmetikos ekspertė Lena Sokolovska dalinasi namų gamybos kanapių kūno šveitiklio receptu. Jūsų naujasis kūno šveitiklis – tobulas ingredientas lėtam, ramiam, jėgas atgauti padedančiam ritualui.

„Kanapių sėklų aliejus yra itin naudingas odai ir plaukams, nes jame yra riebalų rūgščių Omega 3 ir 6, taip pat vitamino E, veikiančio, kaip antioksidantas“, - sako L. Sokolovska.

Ingredientai:

• 1 stiklinė jūros druskos. Kuo stambesnė jūros druska, tuo šveičiamasis poveikis bus stipresnis. Tad jei oda jautresnė – rinkitės smulkiai maltą druską.
• 1/3 stiklinės kanapių sėklų aliejaus
• 1 v. š. sumaltų kanapių sėklų
• 10 lašų pipirmėčių eterinio aliejaus

Kaip pasigaminti:

• Dubenėlyje sumaišykite visus ingredientus. 
• Šveitiklį laikykite švariame indelyje su dangteliu vėsioje vietoje. Stenkitės, kad į jį naudojimo metu nepatektų vandens, tuomet jis laikysis apie 6 mėnesius.

Daugiau ekspertų patarimų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2022 01 17

Kad namai taptų tvirtove: 7 dalykai, suteiksiantys laimės namuose

Namų, kaip savos erdvės, kurioje jaučiamasi saugiai, svarba ypač išryškėja, kaip aplink siaučia negandos. Pasaulį sukausčiusi pandemija dėl karantino, nuotolinio darbo, saviizoliacijos daugelį privertė namuose praleisti kur kas daugiau laiko, nei būdavo įprasta. Todėl tai, kaip žmogus jaučiasi savo namuose, tapo kertiniu veiksniu, lemiančiu, kaip jis jaučiasi ir už namų sienų. Būtent tai atskleidė IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“: žmonių psichologinė savijauta pasirodė tiesiogiai susijusi su savijauta namuose. Tuo tarpu psichologas atskleidė, kokie veiksniai turi jai įtakos.

Daugiau nei fizinė erdvė
29 proc. Lietuvos gyventojų pajuto, kad per paskutinius 12 mėnesių jų psichologinė savijauta suprastėjo. Tuo tarpu 23 proc. žmonių, kurie gerai jautėsi savo namuose, pajuto teigiamą poveikį ir savo psichologinei savijautai.

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad namai mums tampa itin brangūs, kai jaučiamės pažeidžiami. „Tam, kad žmogus išgyventų, nuo neatmenamų laikų jam reikia užuovėjos. Ją turėdami įgauname drąsos ir galime vis toliau ir ilgesniam laikui nuo jos nutolti. Tačiau vos iškilus pavojams, stengiamės grįžti į namus, nes čia jaučiamės saugiai. Taigi, kai jaučiamės pažeidžiami, fizinė namų aplinka mums tampa itin brangi. Jei turime jaukius namus, tai prisideda prie geresnės psichologinės savijautos, o ypač sunkesniu laikotarpiu. Tuomet namai tampa mūsų tvirtove”, – sako P. Rakštikas.

Jis priduria, kad namuose kuriame savitą jaukumą daiktais, stiliumi, patogumu, tvarka, ritualais, veikla. Susiformuoja toks nuoseklus ratas – mes kuriame sau namus, o namai mums grąžina jausmą, kad esame tinkamoje, saugioje, komfortiškoje vietoje.

Nuo ko priklauso savijauta namuose?
Mūsų savijautą namuose, pasak psichologo, lemia įvairūs veiksniai. Kai kuriuos jų, tokius, kaip komfortas, pastebime labai aiškiai. Kitiems suvokti prireikia didesnio jautrumo smulkmenoms. Kaip bebūtų, praleidę daugiau laiko namuose, neišvengiamai į namus ir jų jaukumą pažiūrėjome nauju žvilgsniu.

„Namai yra gyvi, jei juose gyvena žmogus, tad jie kinta kaip ir pats žmogus. Taip pat, tai reiškia, kad nėra tokio momento, kad namai būtų išbaigti. Ši mintis svarbi suvokimui, kad keičiantis situacijoms, verta naujomis akimis atsigręžti ir į namus, tarsi klausiant savęs: kas juose galėtų būti patogiau, jaukiau; kaip galiu namus dar labiau priartinti prie savo poreikių ir svajonių? Neapsigaukime savyje išgirdę spontanišką atsakymą, jog viskas patogu taip, kaip yra, nes gal tai permestos kuprinės per vieną petį efektas? Lyg ir patogu taip, kaip yra, nors stuburas seniai prašo tą kuprinę nešti ant abiejų pečių“, – sako psichologas.

Kaip namuose jaustis laimingam?
Kaip pagerinti savo savijautą namuose ir kaip namus pritaikyti prie savo emocinių poreikių, kad jie išties taptų „tvirtove“ ir vidinės pusiausvyros šaltiniu? Psichologas P. Rakštikas įvardija svarbiausius veiksnius.

1. Susitvarkykite
Psichologas P. Rakštikas sako, kad tvarkos palaikymas namuose mums padeda pajusti kontrolę, taip reikalingą nesaugiu laikotarpiu. Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau neramiais laikais jį pradedame jausti kur kas labiau, nei įprastai. Jei šio jausmo tampa perpildyta visa diena, savaitė ir mėnesis – nerimas tampa viską apimantis. Tokiais laikais itin svarbu kontrolės jausmą susikurti patiems. Tai gali būti šeimos tradicijų, naudingų ritualų palaikymas ar sukūrimas, ar tiesiog tvarkos palaikymas ten, kur galime. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos ne iš piršto laužtas. Tvarka kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami ilgai neieškant – prisidės prie kontrolės, tad ir ramybės jausmo, reikalingo gerai psichologinei savijautai.

Pasak jo, kontrolės jausmą pajusti galima ne tik palaikant tvarką, bet ir širdžiai mielais ir brangiais daiktais, kasdieniais ritualais, kuriais savo namuose kuriame istoriją. Gal tai sena nuotrauka ar kankorėžis, kurį praėjusį savaitgalį atnešė vaikas ir pasakė kažką netikėto – tvarka šiuo atveju labiau kaip sistema, kurią kiekvienas galime sukurti pagal tai, kas mums svarbiausia.

2. Aiškiai atskirkite erdves
P. Rakštikas sako, kad, neturėtume stengtis namų paversti universaliais, kur dirbama, ilsimasi, bet kur ir bet kada. Erdvė turi atitikti veiklą. Kitaip – nukentės tiek veikla, tiek savijauta. Tad nederėtų dirbti miegamojo lovoje ar prie pusryčių stalo. Ilgainiui tokie veiklų ribų išplaukimai trukdys atsirinkti ne tik darbą ir poilsį vietos prasme, bet ir laiko.

„Jei sukuriame darbo erdvę namuose, verta paklausti: ar turime erdvę ir atsikvėpti po darbo ir kaip sugrįžtame po darbo į namus, jei dirbame iš namų? Tai nebūtinai ta pati svetainė. Gal tai gali būti erdvė, kampas, kėdė, kilimėlis ar dar kas nors, kur įvardintume  sau, kad ten pereinu iš darbo į namų erdvę. Kaip koridoriuje nusiauname batus, taip šiame „koridoriuje“ – psichologiškai pereiname iš darbo režimo į namų režimą“, - sako P. Rakštikas.

3. Prioretizuokite patogumą
Dar vienas savijautą namuose veikiančių atributų yra patogumas ir funkcionalumas. Pasak psichologo, grožis neturi nugalėti patogumo, o patogumas nebūtinai turi būti negražus. Visgi kartais šie dalykai susikerta, ypač pastaruoju metu, kai dalį savo namų erdvės tenka paversti darbo erdve ir kartais tenka rinktis. „Grožis maitina mūsų estetinius poreikius, tačiau patogumas taiko į labiau bazinius, todėl šioje akistatoje patogumą vertinčiau labiau“, – svarsto psichologas.

4. Skirkite pakankamai dėmesio miegui
Daugiau nei pusė IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ dalyvių Lietuvoje miegą įvardijo, kaip vieną svarbiausių veiksnių vidinei pusiausvyrai palaikyti. Psichologas taip pat sako, kad miegas yra esminis elementas gerai savijautai. Deja, dėl mūsų gyvenimo tempo, patiriamo streso, su miegu susijusių sunkumų daugėja, ir čia namai gali padėti. Pirmiausia, specialistas rekomenduoja iš miegamojo išnešti visas technologijas, rinktis šiltą ir ramų apšvietimą, o vakare skirti pakankamai laiko nusiraminimui ir nusiteikimui poilsiui – tai tik keli būdai kviesti save kokybiškesniam miegui.

5. Įneškite į namus gamtos
Nuosavo gamtos kampelio ar balkono svarba per pastaruosius metus išaugo net trečdaliui šalies gyventojų, rodo tyrimas „Gyvenimas namuose“. Vis tik, negalintiems tiesiogiai džiaugtis gamta arti namų, psichologas rekomenduoja jos daugiau pasikviesti į jų vidų.

„Tą padaryti galima kambariniais augalais, žaluma, ar kokiu namų kampeliu, jį keičiant priklausomai nuo metų laiko ir taip leidžiant mums kvėpuoti kartu su gamta net ir didmiestyje. Milžiniškuose miestuose, pvz. Japonijoje, žmonės mokomi gamtos stebėsenos praktikų net ir turint kelis krūmus betoninių namų apsuptyje – visa tai, savijautos gerinimo tikslais“, - sako P. Rakštikas.

6. Planuokite laiką poilsiui
IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad kas antram Lietuvoje vidinės pusiausvyros šaltinis yra poilsis namuose skiriant laiko malonioms veiklos. Vis dėl to tikriausiai ne vienas pasakys, kad tokio laiko dažnai trūksta. Tačiau P. Rakštikas nepaguos, pasak jo, laiką sau ir savo poilsiui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti.

„Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku. Tačiau tik kokybiškai pasirūpinę savimi, galime daugiau naudos suteikti ir kitiems.

Įprasta manyti, kad iš mūsų laiką kažkas vagia, dažnai dėl to kaltinami socialiniai tinklai, filmų žiūrėjimo platformos. Deja, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime kokybiškam poilsiui bei tam, kam tikrai norime, ar  paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę“, - sako psichologas.

7. Puoselėkite santykius
Gera savijauta namuose neatsiejama nuo mūsų santykių su tais, su kuriais gyvename. Taip, kaip svarbu įsiklausyti į savo individualius poreikius, gyvenant šeimoje tampa svarbu įsiklausyti į kiekvieno jos dalyvio poreikius, ieškoti sprendimų kartu.

„Pagrindinis įrankis, galintis padėti tiek palaikyti, tiek sugadinti santykius su kitais yra kalba. Tačiau svarbiausia kalboje yra ne kalbėjimas, o klausymasis. Visiems aišku, kad jei negirdėjome klausimo, negalime pateikti ir atsakymo, tačiau kalbėdami dažnai elgiamės priešingai – daliname atsakymus nesivargindami išklausyti klausimo. Žmonių tarpusavio girdėjimas bendraujant turi įtakos mūsų santykiams, tad ir psichologinei savijautai tiek namuose, tiek bet kur kitur.

Daugiau ekspertų patarimų, kaip palaikyti vidinę pusiausvyrą namuose – www.IKEA.lt

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2021 11 24

IKEA atidaro pirmąją planavimo studiją Baltijos šalyse

Rytoj, lapkričio 25 d., IKEA atidaro pirmąją planavimo studiją Baltijos šalyse. Naujo koncepto prekybos vieta įkurta Estijoje, Tartu mieste. Jos paskirtis – teikti profesionalią pagalbą ir konsultacijas pirkėjams, planuojantiems individualius namų apstatymo sprendimus.

IKEA planavimo studijos paskirtis - padėti pirkėjams susiplanuoti IKEA baldus ir kitus namų apstatymo sprendimus: virtuves, daiktų laikymo baldus ir pan. Pirkėjai galės iš anksto užsisakyti individualias IKEA planuotojų paslaugas arba, padedami darbuotojų, patys susiplanuoti reikiamą sprendimą tam skirtose planavimo studijos erdvėse. Čia taip pat bus galima iš karto užsisakyti visus suplanuotus baldus ir aksesuarus.

„Planavimo studijos tikslas – įkvėpti pirkėjus, dalytis namų apstatymo žiniomis ir sprendimais bei teikti aukšto lygio specialistų pagalbą arčiau namų. Planavimo studijoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas iš anksto rezervuotiems vizitams, o spontaniškus lankytojus kviesime mėgautis IKEA patirtimi, kai tik pandeminė situacija leis tai daryti saugiai“, – teigia Christianas Schneideris, IKEA Estija rinkos vadovas.

IKEA Tartu planavimo studijoje bus galima padedant darbuotojams, užsisakyti konkrečių prekių, baldų ar jų derinių. Čia pirkėjai galės užsisakyti ir kitas šalyje teikiamas IKEA paslaugos: patalpų matavimą, baldų surinkimą, montavimą. Tartu planavimo studijoje taip pat bus galima atsiimti internetu įsigytas prekes, jas grąžinti ir pan. Įsigyti prekių be išankstinio užsakymo šioje vietoje pirkėjai negalės.

Panašiomis baldų planavimo paslaugomis nemokamai galima pasinaudoti ir Lietuvoje – IKEA parduotuvėje Vilniuje bei prekių užsakymo ir atsiėmimo vietose Kaune ir Klaipėdoje. Pirkėjai taip pat kviečiami naudotis nemokamais skaitmeniniais planuokliais, kai reikiamus baldus ir jų projektus galima susikurti namuose ar bet kurioje kitoje patogioje vietoje.

Planavimo studija – naujas formatas Baltijos šalyse. Jos veikia kitose pasaulio vietose, tačiau Estijoje ir Baltijos regione tokia pristatoma pirmą kartą. Šiuo metu Estijoje veikia IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta Taline, atsidaro planavimo studija Tartu, o 2022 metų rudenį – nauja parduotuvė Taline.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2021 11 23

Iki 2028 m. IKEA gaminių pakuotėse neliks plastiko

Laikydamasi įsipareigojimo daryti teigiamą poveikį žmonėms ir planetai, IKEA ketina palaipsniui atsisakyti plastiko savo gaminių pakuotėse. Tikslo bus siekiama etapais – nuo 2025 m. visi nauji gaminiai bus pakuojami į pakuotes be plastiko, o iki 2028 m. pakuočių su plastiku visiškai nebeliks. Taip IKEA siekia mažinti plastiko atliekų kiekį, taršą plastiku ir nori skatinti pramonę kurti bei plėtoti tokius pakavimo sprendimus,kurių pagrindą sudarytų atsinaujinančiosios ir perdirbtos medžiagos.

Pakuočių gamyba ir naudojimas – vienas iš pagrindinių IKEA verslo modelio komponentų ir svarbus veiksnys užtikrinant gerą kainą, tvarumą ir saugų gaminių transportavimą. Siekdama prisidėti prie bendrų plastiko atliekų bei taršos mažinimo pastangų, IKEA jau ir dabar savo gaminius pakuoja į kur kas mažiau plastiko turinčias pakuotes. Šiandien plastikas sudaro mažiau kaip 10 proc. viso metinio pakavimo medžiagų kiekio, tačiau per ateinančius kelerius metus, visiškai perėjus prie atsinaujinančiųjų ir perdirbtų medžiagų pakuočių gamyboje, IKEA gaminių pakuotėse plastiko apskritai nebeliks.

„Laipsniškai atsisakydami gaminių pakuotėse naudoti plastiką žengiame dar vieną svarbų žingsnį tvaresnio verslo link. Norime gaminius pakuoti į tvaresnes pakuotes, tad pamažu pereisime tik prie atsinaujinančiųjų ir perdirbtų medžiagų naudojimo pakuočių gamyboje ir taip prisidėsime prie bendrojo įsipareigojimo mažinti taršą plastiku. Šis perėjimas bus vykdomas etapais per kelerius ateinančius metus. Naudosime daugiau popieriaus, nes tai atsinaujinanti ir visame pasaulyje perdirbama medžiaga“, – sako „IKEA of Sweden“ Gaminių pakavimo ir ženklinimo skyriaus vadovas Erikas Olsenas.

Per metus IKEA reikmėms pagaminama apytikriai 920 tūkst. tonų pakavimo medžiagų, ir tai kainuoja per milijardą eurų. Norint pereiti prie pakuočių be plastiko, teks priimti inovatyvių sprendimų ir glaudžiai bendradarbiauti su gaminių kūrėjais bei IKEA tiekėjais visame pasaulyje. Vis dėlto vienoje srityje plastiko pakuočių liks: kai kurie gaminiai iš IKEA maisto produktų asortimento bus ir po 2028 m. pakuojami į plastikines pakuotes, taip siekiant užtikrinti jų atitiktį kokybės ir maisto saugos reikalavimams. Žinoma, šias pakuotes bus galima perdirbti.

„Išradingumas yra IKEA paveldo dalis, ir pakavimo sprendimai šiuo požiūriu nėra išimtis. Visiškas plastiko atsisakymas pakuočių gamyboje artimiausiais metais neabejotinai pareikalaus daug pastangų. Vis dėlto taip tikimės pakuočių gamintojus įkvėpti ieškoti inovatyvių sprendimų, norime pasinaudoti savo dydžiu ir įtaka, kad teigiamą šio pokyčio poveikį pajustų ne tik mūsų pačių tiekimo grandinė, bet ir visa pramonė plačiąja prasme“, – sako „IKEA of Sweden“ Pakavimo sprendimų skyriaus vadovė Maja Kjellberg.

Daugiau informacijos: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2021 11 18

Kalėdinės interjero tendencijos: įkvėptos skandinavų mitų ir gamtos

Vienas gražiausių dalykų Kalėdų laukime – tradicijos, kurių laikomės metai iš metų:  susitikimai su artimaisiais, imbierinių sausainių ar kitų gardėsių kepimas, namų ir eglutės puošimas. Tačiau kuo galėtume atnaujinti savo kolekciją šiemet, kokias spalvas reikėtų rinktis ir kaip puošti Kalėdų eglę? Interjero dizainerė atskleidžia, kokios namų interjero tendencijos vyrauja šį sezoną bei nuo ko pradėti norint jas pritaikyti savo namuose.

„Įkvėpimo šių metų Kalėdoms semtis galima gamtoje, skandinavų mituose bei šių šalių tapytojų  darbuose. Vyraus daug skirtingų žalios spalvos atspalvių bei natūralių medžiagų. Bendra atmosfera bus šviesi ir lengva. Visa tai tam, kad jaustumės kuo arčiau gamtos. Natūralu, mistiška, nostalgiška – tai pagrindiniai žodžiai, apibūdinantys šių metų Kalėdų dekoro kryptį“, - sako IKEA interjero dizainerė Kristina Sutkienė.

Trys žingsniai stilingai papuoštų namų link
Vis tik tam, kad nepasimestume tarp to kas madinga, ką turime iš anksčiau bei kas tinka prie mūsų namų interjero, specialistė išskiria tris pagrindinius žingsnius, padėsiančius išlaikyti vientisumą bei šventes pasitikti stilingai.

„Pirmiausia, prieš ruošiant namus tamsiajam metų laikui reikėtų susitvarkyti, taip, kaip keičiantis sezonui tvarkomės spintą: visas šiltojo sezono dekoracijas, pagalvių užvalkalus paslėpti iki pavasario ir tik tuomet traukti žiemiškus bei Kalėdinius atributus. Taip pradėsite lyg nuo švaraus lapo, namai nebus apkrauti įvairiais daiktais, bus lengviau išlaikyti dekoravimo temos vientisumą“, - sako K. Sutkienė.

Antrasis žingsnis turėtų būti, jau turimų dekoracijų ir aksesuarų peržiūrėjimas bei apgalvojimas, kuo galėtume papildyti ir taip atnaujinti savo turimą kolekciją, kad erdvė, Kalėdų stalas ar eglutė suspindėtų naujomis spalvomis. Galbūt pakaks tik pakeisti staltiesę ir įsigyti dirbtinį eglišakį stalui dekoruoti. O gal eglutei papuošti reikia keleto tikrai išskirtinių žaisliukų, kurie papildytų jau turimus ir apjungtų visą namų dekorą kartu? Išlaikant vientisumą sukursite harmoningą įspūdį ir sustiprinsite šventinio laikotarpio jaukumą. Jungiamasis elementas gali būti spalvos, medžiagos, raštai ir pan.

Trečiuoju žingsniu interjero dizainerė rekomenduoja įkvėpimo paieškoti Kalėdinėse tendencijose. Šių metų Kalėdų dekoravime dominuos dvi stilistikos – moderni ir tradicinė. Vieną iš jų pasirinkti galima derinant prie savo namų interjero.

„Nors abejose kryptyse dominuos žalios ir raudonas deriniai, jų atspalviai bus skirtingi. Moderniame interjere labiau tiks ryškios ir gaivios spalvos, kur dominuos žaliosios citrinos ir pavasario žolės žali atspalviai, jas papildys šermukšnių raudonio spalvos akcentai, o foną ryškiems akcentams sukurs neutralios smėlio ir šviesiai rudos spalvos. Šias spalvas siūloma derinti su šviesia mediena, kamštine medžiaga ir moderniais grafiniais raštais. Tuo tarpu tradicinio stiliaus interjere labiau tiktų gilūs spalvų tonai, prislopintos spalvos. Šios spalvos derinamos su neapdorota mediena, natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip linas, džiutas, vilna“, - sako K. Sutkienė.

Ji priduria, kad ruošiant namus šaltajam metų laikui reikėtų nepamiršti ir daugiau šviesos šaltinių, kurie suteikia taip trokštamo jaukumo. Tokie sprendimai tinka bet kuriame interjere. „Viena gražiausių skandinavų Kalėdinio laikotarpio tradicijų yra įžiebti šviesą languose tiems kurie grįžta namo. Šią gražią tradiciją mes kiekvienas galime pritaikyti savo namuose ir languose įžiebti Kalėdinę žvaigždę ar girliandą, taip sukuriant jaukią atmosferą tiek namuose tik gatvėje praeinantiems žmonėms“, - sako interjero dizainerė.

Kokias dekoracijas rinktis Kalėdų eglei?
Be tradicinių stiklinių žaisliukų, šiais metais ant Kalėdų eglučių vyraus žaisliukai, pagaminti iš natūralių medžiagų – šiaudų, medžio, popieriaus. Puošiant eglutę interjero dizainerė siūlo rinktis skirtingo dydžio ir formų, bet tarpusavyje derančius žaisliukus ir papuošimus.

„Moderniame interjere šiemet siūlau derinti blizgius skirtingo dydžio sidabrinius ir žaliųjų citrinų spalvos burbulus su elegantiškais lašo formos žaliais žaisliukais, o kaip akcentą pasirinkti skaidrius varveklio formos žaisliukus. Taip sukursite harmoniją tarp klasikinės formos apvalių papuošimų, kurie tarsi užpildys eglutę, ir akcentinių papuošimų, kurie trauks akį. Norint labiau tradicinės išraiškos siūlau naudoti tokį patį principą, tačiau kaip akcentą naudoti popierinius ar šiaudinius papuošimus“, - sako K. Sutkienė.

Tie, kurie nori Kalėdas švęsti tvariau, gali rinktis alternatyvių kalėdinių eglučių ar net papuošimų, sukurtų iš perdirbtų ar natūralių medžiagų. Ieškantiems tvaresnės Kalėdų eglutės alternatyvos interjero dizainerė pataria rinktis pagamintą iš medžio, popieriaus ar džiovintų augalų. Jei namuose ankštoka, išeitis gali būti originali plokščia metalinė Kalėdų eglutė, tarnausianti daugybę metų.

Daugiau informacijos: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, el. paštas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2021 11 12

Kai namuose norisi jaukumo: patarimai, kaip jo susikurti neišlaidaujant

Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas dešimtas šalies gyventojas namuose nesijaučia jaukiai. Vis dėlto tamsiuoju metų laiku tai ypač svarbu, nes jaukumo ir šilumos atmosfera namuose padeda mums geriau jaustis. Interjero dizainerė dalijasi patarimais, kaip neišleidžiant krūvos pinigų tai susikurti.

Paklausti, kas jų namus daro arba galėtų padaryti jaukesnius, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų nurodė, jog svarbiausia, kad interjeras atitiktų individualius poreikius ir norus. Tuo tarpu trečdaliui apklaustųjų (34 proc.) svarbiausia, kad šalia būtų šeima ir draugai, rodo IKEA užsakymu atliktas tyrimas.

„Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) sako, kad pandemija ir tai, kad dabar daugiau laiko praleidžiama namuose, privertė iš naujo įvertinti namų jaukumą. Beveik kas penktas jau ėmėsi pokyčių, kad namai taptų jaukesni, bet daugiau nei kas dešimtas teigia tokios galimybės neturintis dėl finansų. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad net ir maži dalykai, nereikalaujantys didelių investicijų, kaip antai šviestuvai, tekstilės gaminiai ar įvairūs aksesuarai, gali pasitarnauti kuriant namų jaukumą. 17 proc. apklaustųjų įsitikinimu, jaukumo namams taip pat teikia kvapai – žmonėms patinka ką tik iškeptų sausainių, kvapiųjų žvakių, net skalbinių kvapas“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė.

Daugiau šiltos šviesos ir šilumą kuriančios tekstilės
Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas ketvirtas (28 proc.) Lietuvos gyventojas šviesą nurodo kaip vieną iš veiksnių, itin svarbių namų jaukumui. Šiuo metų laiku, kai už lango dažnai tamsu net dienos metu, dirbtinis apšvietimas padeda namuose kurti šiltą ir jaukią atmosferą. Vis dėlto svarbu, kad kambaryje šviesos šaltinių būtų ne vienas – patariama šviesos srautą kreipti įvairiais kampais, apšviesti įvairius namų kampelius. Šiuo tikslu reikėtų rinktis švelnios šiltos šviesos šaltinius: žvakes, šviestuvus, LED girliandas ar dekoratyvųjį apšvietimą.

Šiuo metų laiku interjero dizainerė taip pat pataria namuose naudoti daugiau šiltos, minkštos tekstilės. „Kad namuose būtų jaukiau, ant sofos ar fotelio užmeskite švelnų apklotą, pridėkite pagalvėlių ar net dirbtinį avikailį, ant grindų patieskite kilimėlių. Net ir paprasčiausios valgomojo kėdės, „paminkštintos“ tekstile, atrodys jaukiau“, – sako E. Nemanė.

Pasak jos, renkantis interjero aksesuarus reikėtų nepamiršti, kad mažiau yra daugiau. Rekomenduojama rinktis paprastus raštus, vengti jų pernelyg daug skirtingų. Žiemą pastelines spalvas reikėtų pakeisti intensyvesnėmis, gilesnėmis. Vos keli tokie nauji ir prieinami gaminiai gali iš esmės pakeisti bendrą kambario vaizdą.

„Kvapiosios žvakės, šviestuvai, kuriuos galima pritemdyti, tekstilės gaminiai ir šiltos, gyvos spalvos, pavyzdžiui, povo plunksnų mėlynumo ar deginto apelsino, interjere padės sukurti kerinčią atmosferą. Visa tai kartu su puodeliu karštos arbatos ir gera knyga leis džiaugtis namų jaukumu“, – sako interjero dizainerė.

Žiemiški augalai ir kompozicijos
Vienas iš trijų apklaustųjų mano, kad namuose jaukiau, kai juose yra kambarinių augalų. Pasak interjero dizainerės, kuriant namų jaukumą, augalai atlieka svarbų vaidmenį ištisus metus, mat jie suteikia interjerui gyvybės, papuošia jį.  
„Turimus vazoninius augalus galima įstatyti į krepšius ar vazonėlius, pagamintus iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, jūrų žolių – namai akimirksniu taps jaukesni, interjeras atrodys šiltesnis. Artėjant Kalėdoms, galite namus papuošti sezoninėmis gėlėmis, dekoratyviomis šakelėmis, net uogomis. Ant stalo padėkite puošnų žiemišką vainiką iš eglišakių, komponuokite jį su vaza, žvakėmis, kankorėžiais“, – pataria interjero dizainerė.

Pataria rinktis natūralias medžiagas
Jaukumo teikia ne tik patys augalai, bet ir įvairios natūralios medžiagos. Rotango detalės, bambukiniai šviestuvų gaubtai, lininė tekstilė ar net keramikos gaminiai – visa tai namams suteiks taip norimos šilumos.

„Dabar ypač populiari smėlinė spalva, neįmantrus dizainas ir vadinamasis kuklus paprastumas arba kitaip – Vabi Sabi. Subtilų minimalistinį dizainą derinkite su grubiais neapdirbtais paviršiais ir natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip akmuo, džiutas ar vilna. Niekuo nepadengtos, neapdirbtos medžiagos papildo viena kitą, žavi savitumu, formos unikalumu“, – sako E. Nemanė.

Apie tyrimą:
Internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2021 m. spalio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 500 žmonių.

Atsisiųsti

2021 11 10

Kauno autobusų stotyje sušvito 200 kalėdinių žvaigždžių

Šiandien Kauno autobusų stotyje sužibo 200 kalėdinių žvaigždžių. Tai IKEA iniciatyva, norint nušviesti kelią grįžtantiems namo per žiemos šventes. Panašūs projektai startavo visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje – trijuose didžiuosiuose miestuose.

Skandinavijos šalių įkvėpta tradicija
„Šaltuoju metų laiku pradedame ilgėtis jaukumo ir šilumos. Daugelis žmonių tai randa namuose, kur susitinka su savo šeimomis. Dalis jų yra toli nuo savo namų. Tad šventinį sezoną IKEA norėjo prisidėti prie ypatingos ir jaukios atmosferos, nušviesdama kelią tiems, kurie keliauja pas artimuosius. Bendradarbiaudami su trims didžiųjų miestų autobusų stotimis jas išpuošėme ikoninėmis IKEA šviečiančiomis žvaigždėmis“, – sako „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Tradicija tamsiuoju metų laiku languose įžiebti kalėdinius žibintus ir taip nušviesti kelią keliaujantiems itin gaji Skandinavijos šalyse. IKEA siekia, kad ir Lietuvos gyventojai galėtų džiaugtis jaukia žvaigždžių skleidžiama šviesa. Pagrindinė projekto dekoracija – ikoninis šviestuvas STRÅLA. Jis naudojamas su LED lemputėmis, suvartojančiomis 85 proc. mažiau elektros ir šviečiančiomis 10 kartų ilgiau už kaitinamąsias.

Panašūs projektai IKEA iniciatyva tuo pat metu vyksta visose Baltijos šalyse nebe pirmus metus. Praėjusiais metais šviečiančiomis žvaigždėmis buvo papuošti gyvenamieji namai Vilniaus, Rygos ir Talino miestų centruose, taip atnešant daugiau šviesos į namus. Tuo tarpu šiemet pasirinkta nušviesti kelią grįžtantiems namo ir šia iniciatyva pasiekti dar daugiau žmonių. Visą šventinį laikotarpį šviečiančios žvaigždės keleivius lydės trijų didžiųjų Lietuvos miestų autobusų stotyse, traukinyje Rygoje, Talino traukinių stotyje.

Kauno autobusų stotis – susitikimų ir kultūros centras
Bendradarbiauti su trijų didžiųjų miestų autobusų stotimis pasirinkta todėl, kad jose kasdien apsilanko daugybė į namus keliaujančių žmonių – ypač šventiniu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad iki pandemijos Kauno autobusų stotį vidutiniškai per dieną aplankydavo 10 tūkst. žmonių. Nors šiuo metu keleivių ir turistų srautas kiek mažesnis, šventiniu laikotarpiu jis, tikėtina, augs.

„Kauno autobusų stotis yra tarsi sankryža, pro kurią pravažiuoja keleiviai iš daugelio Lietuvos kampelių –  žemaičiai per Kauną važiuoja į sostinę, aukštaičiams per Kauną tenka važiuoti norint aplankyti giminaičius dzūkus. Dažnai tai yra ir susitikimų vieta. Todėl norime, kad mūsų keleiviai ir miesto svečiai pajustų kalėdinę nuotaiką. Šiais metais įprastos dekoracijos bus papildytos ypatingomis šviečiančių žvaigždžių instaliacijomis, kurios, tikime, sukurs dar stipresnį didžiųjų metų švenčių pojūtį. Kauno autobusų stoties keleivių laukimo salėje yra sumontuoti individualios konstrukcijos šviestuvai, kurie simbolizuoja autobusų eismo kryptis. Papuošti kalėdinėmis žvaigždėmis, jie taps tarsi kelrodžiais, šviečiančiais kelionės orientyrais“, – sako Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė.

Pasak stoties vadovės, Kauno autobusų stotis toje pačioje vietoje yra nuo 1936 metų. Atnaujinta autobusų stotis skaičiuoja jau 5-tus metus. Per tą laiką buvo įvertinta ne vienu svarbiu apdovanojimu: „Metų nekilnojamojo turto objektas”, „Didžiausia stotis Lietuvoje”, „Didžiausias laikrodis Lietuvoje”. Kauno autobusų stotyje organizuojamos parodos, koncertai, festivalių atidarymo renginiai.

Daugiau informacijos: Vaiva Serpkova, IKEA Ryšių su visuomene projektų vadovė, mob.: +37061035958, el. paštas: vaiva.serpkova@ikea.lt

Atsisiųsti

2021 11 10

Klaipėdos autobusų stotyje sušvito 200 kalėdinių žvaigždžių

Šiandien Klaipėdos autobusų stotyje sužibo 200 kalėdinių žvaigždžių. Tai IKEA iniciatyva, norint nušviesti kelią grįžtantiems namo per žiemos šventes. Panašūs projektai startavo visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje – trijuose didžiuosiuose miestuose.

Skandinavijos šalių įkvėpta tradicija
„Šaltuoju metų laiku pradedame ilgėtis jaukumo ir šilumos. Daugelis žmonių tai randa namuose, kur susitinka su savo šeimomis. Dalis jų yra toli nuo savo namų. Tad šventinį sezoną IKEA norėjo prisidėti prie ypatingos ir jaukios atmosferos, nušviesdama kelią tiems, kurie keliauja pas artimuosius. Bendradarbiaudami su trims didžiųjų miestų autobusų stotimis jas išpuošėme ikoninėmis IKEA šviečiančiomis žvaigždėmis“, – sako „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Tradicija tamsiuoju metų laiku languose įžiebti kalėdinius žibintus ir taip nušviesti kelią keliaujantiems itin gaji Skandinavijos šalyse. IKEA siekia, kad ir Lietuvos gyventojai galėtų džiaugtis jaukia žvaigždžių skleidžiama šviesa. Pagrindinė projekto dekoracija – ikoninis šviestuvas STRÅLA. Jis naudojamas su LED lemputėmis, suvartojančiomis 85 proc. mažiau elektros ir šviečiančiomis 10 kartų ilgiau už kaitinamąsias.

Panašūs projektai IKEA iniciatyva nebe pirmus metus tuo pat metu vyksta visose Baltijos šalyse. Praėjusiais metais šviečiančiomis žvaigždėmis buvo papuošti gyvenamieji namai Vilniaus, Rygos ir Talino miestų centruose, taip atnešant daugiau šviesos į namus. Tuo tarpu šiemet pasirinkta nušviesti kelią grįžtantiems namo ir šia iniciatyva pasiekti dar daugiau žmonių. Visą šventinį laikotarpį šviečiančios žvaigždės keleivius lydės trijų didžiųjų Lietuvos miestų autobusų stotyse, traukinyje Rygoje, Talino traukinių stotyje.

Klaipėdos autobusų stotis – tarsi kultūros židinys
Bendradarbiauti su trijų didžiųjų miestų autobusų stotimis pasirinkta todėl, kad jose kasdien apsilanko daugybė į namus keliaujančių žmonių – ypač šventiniu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad iš Klaipėdos autobusų stoties kasdien tarpmiestinio, tarptautinio ir priemiestinio susisiekimo maršrutais išvyksta apie 150 autobusų.

„Stotis yra miesto veidas. Pirmas įspūdis svečiams apie mūsų uostamiestį susidaro būtent čia. Klaipėda turi išskirtinę, erdvią ir kartu jaukią autobusų stotį. Čia vyksta koncertai, parodos, menininkų akcijos. Visada didžiausioms metų šventėms papuošiame savo erdves ir esame maloniai nustebinti šiemet sulaukę netikėtos ir puikios IKEA idėjos. Kartu dovanosime klaipėdiečiams ir miesto svečiams daugiau šviesos ir gerų, šventiškų emocijų“, - sakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Šventiškas reginys džiugins ne tik autobusų stoties lankytojus, bet ir praeivius – languose šviečiančios žvaigždės matomos ir iš pastato lauko pusės.

Daugiau informacijos: Vaiva Serpkova, IKEA Ryšių su visuomene projektų vadovė, mob.: +37061035958, el. paštas: vaiva.serpkova@ikea.lt

Atsisiųsti

2021 10 22

Prieš ir po: interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią ir jaukią darbo vietą

Darbas iš namų tapo jau ne privalumu, o darbo rinkos norma, tačiau įsirengdami darbo vietą namuose vis dar darome nemažai klaidų. Jos gali turėti nemenkos įtakos ir sveikatai, ypač kai namuose praleidžiama visa darbo diena. Interjero dizainerė pataria, kaip namų biuro projektą įgyvendinti greitai, paprastai ir efektyviai.

Gali pakenkti sveikatai ir rezultatui
Kaip sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė, užtikrinti funkcionalumą ir patogumą būtina net mažiausiose darbui skirtose erdvėse. Atsakyti į kelis elektroninius laiškus nepakylant nuo sofos ar prisėdus ant taburetės aptarti reikalus telefonu galima ir pernelyg nekreipiant dėmesio į patogumą, bet taip dirbti ilgas valandas – visai kas kita.

„Labai svarbu pasirūpinti tinkamomis darbo sąlygomis, nes kitaip gali sumažėti produktyvumas ar net nukentėti sveikata. Rūpinamės vaikais, kad jie turėtų mokymuisi tinkamą darbo vietą, bet lygiai taip pat turėtume pasirūpinti ir savimi. Namai daugeliui ir toliau bus ta vieta, kurioje darbuosimės, tad jie turėtų būti tam atitinkamai pritaikyti“, – sako interjero specialistė.

Padeda ir sutaupyti
E. Nemanė primena, kad norint apsaugoti savo sveikatą, visų pirma būtina pasirūpinti ergonomika. Kitaip sakant, baldai turi būti saugūs, patogūs ir padedantys išlaikyti gerą sveikatą. Pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio rašomasis stalas patogus tuo, kad prie jo galima dirbti ir sėdint, ir stovint.

„Kuo fiziškai aktyvesni esame, tuo geresnė mūsų savijauta, mažiau pavargstame. Taip pat nereikia pamiršti, kad kėdė turėtų teikti tinkamą atramą, būtų galima reguliuoti jos sėdimosios dalies aukštį ir gylį, atlošo padėtį, porankių aukštį“, – pataria E. Nemanė.

Norint apsaugoti savo sveikatą ir geriau jaustis, būtinas geras apšvietimas. Tad be pagrindinio lubinio šviestuvo svarbu pasirūpinti ir geru funkciniu apšvietimu – šviesos srautas dirbant turi būti nukreiptas tiksliai ten, kur reikia.

„Patartina namuose turėti ne vieną, o kelis šviesos šaltinius, nes kuo jų daugiau, tuo patogiau. Be to, tai padeda ir sutaupyti – juk galime įsijungti tik tą šviestuvą, kurio reikia. Be to, netrukdome kitiems tuo metu kambaryje esantiems šeimos nariams“, – teigia pašnekovė.

Kur dirbsite?
Dar prieš renkantis baldus reikėtų rimtai apsvarstyti, kur juos statyti. Jei yra galimybė, rašomajam stalui patariama paskirti vietą priešais langą. Taip bus galima mėgautis vaizdu ir džiaugtis natūralia dienos šviesa. Taip pat E. Nemanė darbo vietos įrengimui pataria pasirinkti tyliausią namų kampelį.

„Tikrai nebūtina darbo vietai skirti viso kambario – pakanka ir prie valgomojo ar virtuvės stalo, net kosmetinio stalelio pasistatyti ergonomišką kėdę ir įsirengti tinkamą apšvietimą. Galima apsvarstyti ir mažiau įprastus sprendimus, pavyzdžiui, puiki vieta nedidukei darbo vietai – koks nors seniai pamirštas, neišnaudotas namų kampas, pavyzdžiui, erdvė po laiptais“, – idėjomis dalinasi specialistė.

Jei privatumo nepakanka, darbo vietą nuo likusios kambario dalies galima bent vizualiai atskirti. Tam naudojamos širmos, užuolaidos, net paprasčiausios pastatomos lentynos, kurios padeda atsiriboti nuo namuose laiką leidžiančių šeimos narių. Anot E. Nemanės, tai puikus sprendimas ir geresnei internetinių pokalbių vietai susikurti – taip perskyrus erdvę žmogus turės neutralų foną vaizdo skambučiams, pašnekovų neblaškys ekrane matomi asmeniniai daiktai.

Produktyvesniam darbui – tvarka
IKEA Interjero dizainerė taip pat pataria atsižvelgti ir į tam tikras smulkmenas, kurios darbo vietoje padės palaikyti tvarką ir tuo pačiu padidins produktyvumą.

„Dažnai savo darbo erdvėje turime daugiau daiktų negu vietos darbui. Jei darbo vieta netvarkinga ir daiktai neturi savo vietos, greičiausiai tai blaškys ir dėmesį“, – pastebi E. Nemanė.

Visų pirma, patariama rinktis daugiafunkcius baldus su daiktų laikymo sprendimais, išnaudoti visą sienų aukštį ir apsvarstyti įvairius spintelių išdėstymo derinius. Labai patogu, kai po ranka yra kilnojamųjų sprendimų, kaip staliuką ar lentynėlę atstojantis vežimėlis, kurį paprasta nustumti iš vienos vietos į kitą, jis gali puikiai tarnauti ir ne darbo metu. Žinoma, derėtų nepamiršti sumaniai įsirengti ir spintelių bei stalčių vidaus: stalčiuose naudokite skirtukus ir įvairius dėklus, o lentynose tvarką palaikyti padės dėžės ir dėžutės smulkesniems daiktams.

Nuo chaoso ant stalo apsaugos prie stalviršio tvirtinami laidų tvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, specialios laidų dėžutės ar laidiniams įkrovikliams ir ausinėms pakabinti naudojami kabliukai. Galima ir išvis apsieiti be laidų – įsigyti stalinį šviestuvą su įmontuotu telefono įkrovikliu.

Efektyvesniam darbui pašnekovė siūlo šalia ant padėklo ar vežimėlio pasidėti sveikų užkandžių, puodelį arbatos ar stiklinę vandens – taip nereikės lakstyti į virtuvę pirmyn ir atgal. Taip pat darbo vietoje pravartu turėti tai, kas įkvepia ir yra brangu širdžiai: nuotraukų, piešinių, dekoracijų, raštelių.

Atsisiųsti

2021 11 10

Trijų didžiųjų miestų autobusų stotyse keleivius lydės beveik 300 šviečiančių žvaigždžių

Šiandien Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos autobusų stotyse sužibo iš viso beveik 300 kalėdinių žvaigždžių. Tai IKEA iniciatyva, norint nušviesti kelią grįžtantiems namo per žiemos šventes. Panašūs projektai startavo visose Baltijos šalyse.

Skandinavijos šalių įkvėpta tradicija
„Šaltuoju metų laiku pradedame ilgėtis jaukumo ir šilumos. Daugelis žmonių tai randa namuose, kur susitinka su savo šeimomis. Dalis jų yra toli nuo savo namų. Tad šventinį sezoną IKEA norėjo prisidėti prie ypatingos ir jaukios atmosferos, nušviesdama kelią tiems, kurie keliauja pas artimuosius. Bendradarbiaudami su trims didžiųjų miestų autobusų stotimis jas išpuošėme ikoninėmis IKEA šviečiančiomis žvaigždėmis“, – sako „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Tradicija tamsiuoju metų laiku languose įžiebti žibintus ir taip nušviesti kelią keliaujantiems itin gaji 
Skandinavijos šalyse. IKEA siekia, kad ir Lietuvos gyventojai galėtų džiaugtis jaukia žvaigždžių skleidžiama šviesa. Pagrindinė projekto dekoracija – ikoninis šviestuvas STRÅLA. Jis naudojamas su LED lemputėmis, suvartojančiomis 85 proc. mažiau elektros ir šviečiančiomis 10 kartų ilgiau už kaitinamąsias.

Panašūs projektai IKEA iniciatyva nebe pirmus metus tuo pat metu vyksta visose Baltijos šalyse. Praėjusiais metais šviečiančiomis žvaigždėmis buvo papuošti gyvenamieji namai Vilniaus, Rygos ir Talino miestų centruose, taip atnešant daugiau šviesos į namus. Tuo tarpu šiemet pasirinkta nušviesti kelią grįžtantiems namo ir šia iniciatyva pasiekti dar daugiau žmonių. Visą šventinį laikotarpį šviečiančios žvaigždės keleivius lydės trijų didžiųjų Lietuvos miestų autobusų stotyse, traukinyje Rygoje, Talino traukinių stotyje.

Šventiniu laikotarpiu – kone milijonas keleivių
Lietuvoje bendradarbiauti su trijų didžiųjų miestų autobusų stotimis pasirinkta todėl, kad jose kasdien apsilanko daugybė į namus keliaujančių žmonių – ypač šventiniu laikotarpiu. Skaičiuojama, kad vien Vilniaus autobusų stotyje kasmet per šį laiką apsilanko beveik milijonas keleivių. Pasak Vilniaus autobusų stotį administruojančios keleivinio transporto bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, kiekviena autobusų stotis yra ypatinga – tai unikalus tinklas jungiantis šeimas, kultūras ir širdis.

„Kalėdinis laikotarpis – tai šilumos ir jaukumo metas. Tikimės jog projekto dėka, mes pasieksime kiekvieno keleivio širdį. Tai lyg vilties žvaigždė taip reikalinga šiuo metu. Tikimės jog iniciatyva nuskaidrins mūsų keleivių ir autobusų stoties lankytojų nuotaiką, bei pakiliai nuteiks mūsų darbuotojus“, - sako A. Indrašius.

Daugiau nuotraukų atsisiųsti galite čia.

Daugiau informacijos: Vaiva Serpkova, IKEA Ryšių su visuomene projektų vadovė, mob.: +37061035958, el. paštas: vaiva.serpkova@ikea.lt

Atsisiųsti

2021 11 04

Lietuvės mergaitės sukurtą žaislą jau galima įsigyti viso pasaulio parduotuvėse IKEA

9 metų lietuvė Liepa sukūrė žaislą, kurį jau galima įsigyti IKEA parduotuvėse visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis. Mėlynas pliušinis katinas, pasiūlytas lietuvės, buvo atrinktas iš daugiau nei 66 tūkstančių vaikų piešinių iš viso pasaulio. Jis tapo riboto kiekio kolekcijos SAGOSKATT dalimi ir kartu su kitais IKEA žaislais dalyvauja socialiniame projekte, kurio tikslas – paremti pokyčius šeimos krizių centre.

„Labai džiaugiausi pamačiusi savo sukurtą žaislą. Atrodo visai kaip piešinyje – net ir nedidelės klaidelės paliktos, todėl jis išėjo dar įdomesnis. Jei būčiau žinojusi, kad mano žaislas dalyvaus renkant aukas, tikrai būčiau nupiešusi katiną su apsiaustu, kad atrodytų kaip superherojus“, – pamačiusi jau pagamintą žaislą, pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Liepa.

„Mergaitei iš Lietuvos laimėjus tarptautinį IKEA piešinių konkursą, atrodė teisingiausia dalį už jos sukurtą žaislą gautų lėšų paaukoti šeimos krizių centrui. Ši iniciatyva tapo dalimi IKEA socialinio projekto „Pastebėk smurtą“, kurio tikslas – šviesti visuomenę, padėti atpažinti įvairias smurto formas ir prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo krizių centre, kur laikinai glaudžiasi nuo smurto nukentėjusios šeimos“, – pasakoja IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Renata Dantė. Perkant specialiai pažymėtus žaislus parduotuvėje IKEA Vilniuje, 1 Eur nuo išleistos sumos paaukojamas pokyčiams krizių centre.

Siekiant sukurti kolekciją SAGOSKATT, vaikai iš viso pasaulio buvo kviečiami piešti savo svajonių žaislus. IKEA komisija Švedijoje atrinko kelis geriausius piešinius, kurie ir tapo riboto kiekio kolekciją sudarančiais minkštaisiais žaislais. Šių metų IKEA‘os pliušinių žaislų kolekciją kūrė penki vaikai. Be lietuvės, konkurse laimėjo vaikai iš JAV, Kanados, Lenkijos, Rusijos. Lietuvė yra tarp jauniausių šių metų nugalėtojų.

Daugiau informacijos teirautis: Renata Dantė, IKEA Korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims, mob. +37065526656, e.pastas: Renata.Dante@ikea.lt.

Atsisiųsti

2021 10 21

IKEA šventinis klipas: susibūrimai namuose, kuriantys šiltas istorijas

Šiandien TV ekranuose suktis pradėjo Igno Jonyno režisuotas IKEA šventinis klipas. Jo dėmesio centre – namai ir jų jaukumą kuriantys susibūrimai su pačiais artimiausiais. Tai – atspindys to, kaip šventes sutiksime šiemet.

Namų jaukumui svarbiausia – artimieji
Klipo siužete – jaukiam pasibuvimui susibūrę keli artimiausi šeimos nariai, kurie susirinkę prie stalo pasigedo kėdžių. Mat jas mažieji šeimos nariai pasitelkė savo tvirtovei statyti. Vietoje to, kad susigrąžintų iš vaikų kėdes ir sugriautų jų kurtą statinį, mama tik džiaugiasi tokia vaikų kūrybine išraiška ir bendra veikla. Juk svečius galima susodinti ant sulankstomų kėdžių, laikomų čia pat, pakabintų ant sienos.

„IKEA komunikacijos dėmesio centre šiemet ne tik pati Kalėdų šventė ir visas šventinis laikotarpis, kurio metu susitinkame su artimaisiais, bet, svarbiausia – namai, kur jaukiais susibūrimais kuriamos šiltos istorijos. Spalį IKEA iniciatyva atlikto tyrimo metu, kas trečias pagrindinį namų jaukumo atributą įvardijo šeimos narių ar draugų buvimą šalia. Per pastaruosius metus kaip niekada gerai pajutome, kad namai ir mūsų artimieji yra mūsų šventovė, saugi užuovėja“, - sako IKEA Baltijos šalių rinkodaros vadovė Indrė Švelnytė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad, priešingai nei pernai, kai daugelis šventes sutikome tik su savo namų ūkio gyventojais, šiemet švęsti tikimės artimiausiame šeimos rate: 55 proc. žmonių Lietuvoje to viliasi. Tai – viena svarbiausių kalėdinių tradicijų lietuviams, puoselėjama net 66 proc. šalies gyventojų. Vaizdo klipe būtent tai ir atvaizduojama – artimiausių šeimos narių susibūrimas prie vaišių stalo.

Gyvenimo namuose įžvalgomis paremta komunikacija
IKEA laikosi tradicijos savo vaizdo klipuose atspindėti realias gyvenimiškas situacijas, su kuriomis susiduria daugelis. Šeimos susibūrimas vaizduojamas toks, kokie jie yra daugelio iš mūsų namuose, o ne šventiniuose atvirukuose – švenčiama dieną, namų erdvė nėra didelė, o namų aplinka bei interjeras autentiški ir realistiški – filmuota nedideliame senos statybos bute. Klipe autentiška ir vaikų pastatyta tvirtovė – ji sukurta pačių klipe vaidinančių mažųjų aktorių.

„IKEA komunikacija yra paremta įžvalgomis apie tai, kaip lietuviai gyvena namuose, su kokiomis situacijomis čia susiduria, tad rodome realų gyvenimą atspindintį vaizdą ir gyvenimiškose situacijose lengvai pritaikomus bei daugeliui prieinamus sprendimus“, - sako I. Švelnytė.

Klipą režisavo žinomas režisierius Ignas Jonynas, filmavo – vienas garsiausių Lietuvos operatorių Ramūnas Greičius. Klipą įgarsino ne profesionalus aktorius, o IKEA darbuotojas. Kūrybinė agentūra – „Ogilvy Vilnius“. IKEA šventinį klipą peržiūrėti galima čia.

Atsisiųsti

2021 10 15

Pertvarka rūsyje: interjero dizainerė pataria, kaip namuose sukurti pomėgiams skirtą erdvę

Rūsys, kuriame kažkada buvo garažas, paskui – biblioteka ir sandėliukas – virto muzikos studija. Interjero dizainerė dalijasi idėjomis, kaip neįprastą namų erdvę paversti funkcionaliu ir stilingu hobių kampeliu.

Pomėgiai – svarbi mūsų gyvenimo namuose dalis, dar aktualesne tapusi pandemijos laikotarpiu. Deja, ne visi namuose galime skirti jiems vietos, o jei ir turime kokią nenaudojamą erdvę – dažnai ji neatrodo tvarkinga. Nors funkcionalumas – būtina sąlyga bet kokiame interjere, norisi, kad pomėgiams skirta erdvė būtų ir įkvepianti.

„Įvairiausi namų kampeliai nuo rūsio ar sandėliuko iki palėpės dažnai neišnaudojami, arba tarnauja tiesiog daiktų laikymui. Tačiau, jei turite tokią erdvę namuose ir kartu svajonę apie privatų kampelį sau ir savo hobiams, patarčiau į situaciją pažvelgti iš naujo. Tokioje vietoje įsirengti galima nuo sporto salės iki kompiuterinių žaidimų kampelio, namų kino ar rankdarbių erdvės, ir tai tik kelios idėjos“, – sako IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė. Ji pataria, ką reikėtų apsvarstyti prieš imantis nestandartinės namų erdvės pertvarkos.

• Vieta daiktams. Maksimaliai išnaudokite erdvę – knygų lentynas ar spinteles įsirenkite iki pat lubų. Dalį daiktų galite laikyti spintelėse už durelių – tai padės sukurti vientisą, tolygų interjerą, o brangius ir mielus širdžiai daiktus eksponuokite atvirose lentynose. Smulkius daiktus laikykite dėžutėse, nes laikomos palaidos jos dažnai sukelia netvarkos įspūdį ir dar užima daugiau vietos. Be to, tvarkingai sudėtas jas paprasčiau susirasti.
• Šviesa. Tokiose erdvėse kaip rūsys, paprastai daug natūralios dienos šviesos nepatenka, o esamas apšvietimas būna gana menkas. Todėl verta įsirengti papildomų apšvietimo šaltinių: be pagrindinio lubinio apšvietimo patartina naudoti funkcinį, pavyzdžiui, reikalingą darbo vietai apšviesti, ir blausų nuotaiką kuriantį apšvietimą.
• Drėgmė. Įsitikinkite, ar planuojamoje įrengti erdvėje galėsite, pavyzdžiui, laikyti knygas. Jei patalpos vėsesnės, palyginti su tuo, kokios jos yra kituose kambariuose, patartina rinktis drėgmei atsparius baldus ir priedus – tokie paprastai yra skirti lauko reikmėms, virtuvei ir vonios kambariui.
• Temperatūra. Ar patalpoje nėra pernelyg šalta ar karšta? Įvertinkite, ar sąlygos užsiimti planuojama veikla bus tinkamos įvairiu paros metu, taip pat pasikeitus sezonui. Galbūt padėtų papildomas kilimas ar užuolaidos, kurie sulaikys šilumą.
• Ventiliacija. Grynas oras yra būtinybė. Pasirūpinkite gera ventiliacija ir galimybe lengvai pasiekti ir atidaryti langą, o jei nėra tam sąlygų – oro valytuvu.
• Triukšmas. Užsiimti hobiais, pavyzdžiui, muzika, lengviau, kai žinote, kad Jūsų skleidžiami grasai netrukdys kitiems namiškiams. Lygiai taip pat svarbu, kad triukšmas iš šalies netrukdytų susikaupti ir jums. Tad verta žinoti, jog triukšmą gerai sugeria tekstilė – kilimai, užuolaidos, tekstilinės sienelės.
• Valymas. Įvertinkite, ar patalpą bus lengva prižiūrėti, rūpintis jos švara. Pavyzdžiui, jei svajojate užsiimti medžio apdirbimu ar kitais rankdarbiais, rinkitės tokius sprendimus, kuriuos būtų galima lengvai nuvalyti, ir dalį erdvės skirkite papildomų valymo priemonių laikymui ir atliekų rūšiavimui.
• Ergonomika. Įsirengiant pomėgių erdvę reikėtų atkreipti dėmesį į sprendimų ergonomiškumą. Patogus reguliuojamo aukščio rašomasis stalas pravers ne vienai veiklai. Pasak interjero dizainerės, apsvarsčius praktinius aspektus ir funkcionalumą, galima nerti į stiliaus paieškas ir nebijoti eksperimentuoti: „Drąsiai žaiskite su spalvomis, dekoratyviais elementais ir pomėgių atributais. Neįprastos erdvės reikalauja neįprastų sprendimų, pavyzdžiui, virtuvės bėgeliai gali pasitarnauti popieriaus lapams su natomis laikyti, o kabliukai – laidams ir būgnų lazdelėms sukabinti“.

2021 10 28

Daugiau kaip pusė lietuvių tikisi šias Kalėdas sutikti su šeima ir draugais – rodo apklausa

Dauguma Lietuvos gyventojų tikisi, kad šios Kalėdos bus vėl tokios, kokias buvome įpratę švęsti prieš pandemiją. Priešingai negu pernai, daugiau kaip pusė viliasi šventinį laikotarpį praleisti su šeima ir draugais. Be to, kaip rodo apklausa, šiemet daugelis planuoja pradėti ruoštis Kalėdoms anksčiau, o išleisti numato panašiai kaip praėjusiais metais.

Nuotaikos – optimistinės
Remiantis IKEA užsakymu atliktos apklausos* duomenimis, dauguma (59 proc.) Lietuvos gyventojų tikisi, kad šiemet Kalėdos bus ir vėl normalios – tokios kaip prieš pandemiją. Apklausa taip pat atskleidė, kad 55 proc. apklaustųjų, priešingai nei pernai, viliasi jas švęsti su platesniu šeimos ratu ar draugais. Tarp Latvijos ir Estijos gyventojų nuotaikos kiek niūresnės: atitinkamai tik 37 ir 46 proc. mano, kad žiemos šventes šiemet galės praleisti platesniame artimųjų rate nei praėjusiais metais.

„Pandemija šiemet paveiks pasiruošimą Kalėdoms. Dalis Lietuvoje apklaustų žmonių nurodė, kad šiemet ieškoti dovanų ir ruoštis šventiniam laikotarpiui apsidrausdami pradės anksčiau (38 proc.) arba planuoja daugiau pirkti internetu (38 proc.). Pandemija turės įtakos ir pačioms šventėms: dalis žmonių teigia susitiksiantys su artimaisiais nuotoliniu būdu (19 proc.) arba ne namuose – gryname ore (8 proc.)“, – sako IKEA Lietuva rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Išleisti planuojama panašiai kaip pernai
Dauguma arba 62 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų šioms Kalėdoms planuoja išleisti panašiai kaip pernai, o 12 proc. išlaidas planuoja kiek didesnes.

Kaip ir 2020 m., šiemet bus mažiau išlaidaujama drabužiams (31 proc.), maistui – dėl mažesnių susibūrimų (29 proc.) ir kelionėms (23 proc.). Dalis tų, kurie šioms Kalėdoms planuoja išleisti daugiau, teigia norintys Kalėdų proga atsinaujinti namus (8 proc.), pavyzdžiui, įsigyti naujų baldų.

„Jau pernai, įvedus pirmuosius susibūrimų suvaržymus, pastebėjome, kaip ėmė kisti žmonių požiūris į savo namus. Staiga juos teko permodeliuoti taip, kad jie tiktų ir darbui, ir mokslams, kad tai būtų ir sporto salė, ir vieta pasinerti į pomėgius. Noras pagerinti gyvenamąją erdvę neišblėso ir šiemet, nes žmonės suprato, kad tvarkingi, patogūs ir estetiškai atrodantys namai teigiamai veikia savijautą, pagerina bendrą gyvenimo kokybę“, – sako J. Juodzevičienė.

Daugiausia išlaidų – maistui ir dovanoms
Nors beveik trečdalis apklaustųjų tvirtina bandysiantys mažinti išlaidas maistui, daugeliui tai vis dar antras pagal dydį išlaidų objektas po kalėdinių dovanų. Beveik 30 proc. gyventojų šventiniam stalui planuoja išleisti iki 60 eurų, o kas trečias – nuo 91 iki 150 eurų.

22 proc. apklausos dalyvių ketina pirkti dovanas 7 arba net daugiau asmenų, 53 proc. dovanas įteiks trims–šešiems artimiausiems žmonėms. Dauguma (46 proc.) tam išleis iki 100 eurų, 32 proc. – nuo 100 iki 200 eurų, 16 proc. kalėdinėms dovanoms skirs per 200 eurų. Tarp populiariausių dovanų – staigmenos, netikėtos dovanos (41 proc.), praktiškos, buityje pritaikomos arba asmeniniam naudojimui skirtos dovanos (po 30 proc.), įvairios pramogos ir įspūdžiai, dovanojami kuponų ar bilietų pavidalu (25 proc.).

Apie tyrimą
Internetinę apklausą Kalėdų tema IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2021 m. spalio mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų.

Atsisiųsti

2021 10 01

IKEA pristato kolekciją kompiuterinių žaidimų entuziastams – ją sukūrė kūrė kartu su prekės ženklu „Republic of Gamers"

Pasaulyje yra 2,5 mlrd. kompiuterinių žaidimų entuziastų. Šios įvairialypės grupės narius vienija aistra e. sportui ir kompiuteriniams žaidimams – kaip ir tai, kad žvelgiant iš gyvenimo namuose perspektyvos, šios grupės narių poreikiai dažnai lieka antrame plane. Tačiau padėtis pasikeis: IKEA, bendradarbiaudama su pasaulyje gerai žinomu techninės įrangos prekės ženklu „Republic of Gamers“ (ROG), pristato naują kompiuterinių žaidimų fanams skirtų prekių asortimentą.

Kompiuteriniai žaidimai – daugiau nei smagus laiko praleidimas. Tai būdas atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, pailsinti smegenis ir pabendrauti su bendraminčiais iš įvairiausių pasaulio vietų. Kai kam tai net ir pragyvenimo šaltinis. Kompiuterinių žaidimų žaidėjų skaičiui nuolat augant, o rinkai sparčiai plečiantis, į kompiuterinių žaidimų pasaulį žengia ir IKEA.

Apie išmanių namų įrengimo sprendimus IKEA žino daug, tačiau kompiuterinių žaidimų srityje ji – naujokė. Todėl tam, kad galėtų pasiūlyti aukštos kokybės būtent šiai gyvenimo namuose sričiai skirtų gaminių asortimentą, IKEA užmezgė partnerystę su ROG – pirmaujančią padėtį kompiuterinių žaidimų pramonėje užimančiu bendrovės „Asus“ antriniu prekės ženklu, kuriančiu aukštos kokybės inovatyvią techninę įrangą bei priemones kompiuterinių žaidimų žaidėjams. ROG gerai išmano kompiuterinių žaidimų pramonę ir siekia atrasti naujų būdų šį laiko praleidimo būdą padaryti kasdienio gyvenimo namuose dalimi. IKEA ir ROG partnerystės tikslas – derinant geriausius šių dviejų skirtingų pasaulių įgūdžius, demokratizuoti kompiuterinių žaidimų patirtį, sukuriant reikalingų, funkcionalių, gražiai atrodančių ir kartu daugeliui prieinamų gaminių ir visapusiškų sprendimų asortimentą. Visa tai tam, kad kiekvienam susikurti jaukią ir patogią žaidimų namuose erdvę būtų lengviau.

Naująjį kompiuterinių žaidimų žaidėjams skirtą baldų ir aksesuarų asortimentą sudarys šešios gaminių šeimos: HUVUDSPELARE, UTESPELARE, MATCHSPEL, GRUPPSPEL, UPPSPEL ir LÅNESPELARE. Visi UPPSPEL gaminiai – glaudaus IKEA ir ROG bendradarbiavimo rezultatas. Visas kitas gaminių šeimas IKEA sukūrė savarankiškai, remdamasi bendradarbiaujant su ROG padarytomis įžvalgomis ir įgytomis žiniomis. Tikslas – kompiuterinių žaidimų asortimentu patenkinti pirkėjų lūkesčius ir poreikius, susijusius su funkcionalumu, dizainu ir kaina.

Naująjį kompiuterinių žaidimų žaidėjams skirtą asortimentą sudaro ir baldai – rašomieji stalai, kėdės ir stalčių spintelė, ir įvairūs priedai – puodelio laikiklis, kompiuterio pelės laido laikiklis, kaklo pagalvė, rato formos šviestuvas ir daug kitų. Kiekvienoje gaminių šeimoje bus galima rasti skirtingų kainų lygių rašomųjų stalų ir kėdžių – kad kiekvienas galėtų įsigyti gaminių pagal savo kišenę. Lietuvoje prekyba naujojo asortimento gaminiais prasideda 2021 m. spalio 1 d.

„Kompiuterinių žaidimų žaidėjai visame pasaulyje puikiai atpažįsta ir mėgsta prekės ženklą ROG, nes juo galima pasikliauti – ROG yra kompiuterinių žaidimų rinkos inovatorius“, – sako bendrovės „Asus“ Kompiuterinių žaidimų įrangos ir priedų padalinio vadovas Krisas Huangas. „Mūsų partnerystė su IKEA ekspertais leis ROG atrasti naujų įdomių būdų nustebinti viso pasaulio kompiuterinių žaidimų žaidėjus.“

„Milijardų kompiuterinių žaidimų žaidėjų visame pasaulyje poreikiai labai skirtingi, o esama pasiūla – ganėtinai techninė ir dizaino požiūriu kur kas labiau „vyriška“, nors apie 46 proc. visų žaidėjų – moterys. Manome, kad siekiant demokratizuoti kompiuterinių žaidimų patirtį, galima dar daug nuveikti“, – sako „IKEA of Sweden“ atstovė Ewa Rychert. „Dabar kelionėje į kompiuterinių žaidimų pasaulį žengiame dar tik pirmą žingsnį. Tai darome siūlydami kokybiškų ir įperkamų gaminių bei išbaigtų sprendimų, kurie, tikimės, atitiks žmonių poreikius ir skonį.“

Atsisiųsti

2021 09 06

Ar geras miegas nyksta?
Ar išsaugosime gerą miegą?

73 proc. Lietuvos gyventojų bent iš dalies jaučia nepasitenkinimą savo gyvenimo-darbo-miego pusiausvyra, tačiau net kas ketvirtas miego prioritetu nelaiko, o beveik ketvirtadalis nakties miegui dažniausiai skiria iki 6 valandų. Ar geras miegas nyksta? Kas suvalgo miegui skirtą laiką ir kokią įtaką pandemija daro mūsų miego kokybei, atskleidžia miego specialistė.

Miego trūkumo pasekmės liūdnos
IKEA atliktas tyrimas apie miegą atskleidė, kad 57 proc. savo gyvenimo, darbo ir miego balansu yra patenkinti iš dalies, o 16 proc. – visiškai juo nepatenkinti. Tačiau kartu ketvirtadalis lietuvių galvoja, kad miegas yra mažų mažiausiai ne prioritetas ar net laiko švaistymas, o kone kas ketvirtas (23 proc.) dažniausiai miega tik 6 arba mažiau valandų.

Nors laiką darbui, socialiniam gyvenimui, sveikatinimui bei miegui kiekvienas sudėliojame pagal savo galimybes, poreikius ar prioritetus, miego specialistė, gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė sako, kad sveika pusiausvyra vyrauja tuomet, kai parą padalijame į tris maždaug vienodas dalis: 8 valandas skiriame darbui, tiek pat – miegui ir dar tiek pat – likusioms veikloms.

Visos šios trys gyvenimo dalys turi įtakos viena kitai, tad pusiausvyros sutrikdymas vienoje srityje sutrikdys ir kitą. Pasak specialistės, ryšys tarp mūsų miego ir būdraujant praleidžiamo laiko yra abipusis, todėl perdegimas darbe, nepasitenkinimas savo darbine veikla, per intensyvus ar nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, santykiai su aplinkiniais gali paveikti miego kokybę, o nepakankamas arba nekokybiškas miegas – pabloginti darbingumą, fizinę ir emocinę savijautą.

Gydytoja vardija, kas nutinka, kai gerai ar pakankamai neišsimiegame: „Dažnai miegant trumpiau nei 7 valandas, gali padidėti kai kurių rimtų ligų atsiradimo rizika. Be to, mažiau nei 7 valandas miegantys žmonės pasižymi silpnesniu imunitetu, yra jautresni skausmui, dažniau klysta darbinėje veikloje bei dažniau patiria eismo įvykių. Taigi, nekokybiškai išsimiegodami, žmonės jaučia emocines, darbines ir pablogėjusios fizinės sveikatos pasekmes. Daugelis iš mūsų esame patyrę bemiegės ar trumpai miegotos nakties poveikį kitą dieną, kuomet nesugebame susikaupti, protauti, neadekvačiai reaguojame į situacijas, sunkiau toleruojame fizinį krūvį. Vis dėlto daugiau nerimo ir žalos organizmui kelia ilgą laiką ir reguliariai besitęsiantis miego trūkumas, nekokybiškas miegas bei nepastovus miego ir būdravimo ritmas“.

Esame išsiilgę miego
Jei galėtų, daugiau nei pusė šalies gyventojų (54 proc.) miegotų daugiau valandų, nei įprastai tam skiria laiko. Atrodytų, kas gi mums trukdo miegoti? IKEA tyrimas atskleidė, kad dažniausios kliūtys miegoti tiek, kiek norėtume, yra darbas (39 proc.), mintys apie darbą ar kitas problemas (27 proc.), naršymas internete (25 proc.).

Miego specialistė E. Pajėdienė prieš pandemiją taip pat pastebėjo liūdną tendenciją, kad žmonės miego prioritetu nelaikė, dažnai jį aukojo karjeros, darbo, studijų, šeimos labui, taip tik didindami lėtinį miego trūkumą patiriančių žmonių gretas.

Vis dėlto tiems, kuriems miegoti neleidžia patiriamas stresas ar neramios mintys, miego specialistė turi patarimą. „Jei į lovą nusinešame daug neramių minčių apie dienos darbus, artimųjų sveikatą, vaikų auklėjimą ir pan., smegenys aktyviai dirba su šia informacija ir nenuteikia mūsų miegui. Todėl, likus kelioms valandoms iki miego, rekomenduojama atsisėsti į „nerimo kėdę“ ir išsikalbėti ar išrašyti visas šias neramias mintis, o jei jos užklumpa vidury nakties ir neleidžia tęsti miego – tokį nerimo dienoraštį laikyti ant miegamojo spintelės“.

Ji priduria, kad stresui mažinti sukurta daug įvairių atsipalaidavimui, kvėpavimui, meditacijai skirtų išmaniųjų programėlių, tinklalaidžių, knygų. Galima pasitelkti ir aromaterapiją. Jei šių metodų nepakanka ir vystosi lėtinis stresas bei lėtinė nemiga, galima kreiptis specializuotos pagalbos į psichoterapeutą, kuris taikytų kognityvinę elgesio terapiją nemigai bei nerimo sutrikimams.

Kokią įtaką pandemija turi mūsų miegui?
Daliai žmonių miegas suprastėjo per pandemiją. 38 proc. lietuvių teigia šiuo laikotarpiu bent iš dalies susidūrę su miego problemomis. Gydytoja neurologė taip pat sako, kad nemažai daliai žmonių, anksčiau su tuo nesusidūrusių, pandemija sutrikdė miegą.

„COVID-19 infekcija gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį miegui. Susirgus arba persirgus šia infekcija, sutrinka paciento miego ir būdravimo ritmas, pasireiškia ūminė nemiga, kuri vėliau gali pereiti ir į lėtinę. Tačiau galimas ir netiesioginis poveikis: pasikeitęs darbo ir gyvenimo ritmas, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, finansinis nesaugumas bei neigiama informacija apie koronavirusą gali sukelti miego sutrikimų iki šiol tokių problemų neturėjusiems žmonėms. Tarp miego specialistų net atsirado naujas medicininis terminas – „COVID-nemiga“ (angl. COVID-insomnia)“, - sako miego specialistė.

Vis dėlto yra ir šviesioji pusė. Anot E. Pajėdienės, pandemija daugelį iš mūsų privertė sulėtinti gyvenimo tempą ir įvertinti savo miego kokybę, galbūt patobulinti miego aplinką. Nemažai daliai apklaustųjų pandemijos metu pavyko anksčiau kelionei į darbovietę ar ugdymo įstaigą skirtą valandą palikti miegui bei sumažinti išmiegamų valandų skirtumą darbo dienomis ir savaitgaliais. Tai padėjo keisti įsisenėjusią neteisingą elgseną, kai darbo dienomis miegame per mažai ir bandome atsigriebti savaitgaliais.

„Ne tik pandemija, bet ir pastaruoju metu vis didėjantis dėmesys savo fizinei, emocinei sveikatai, mitybai bei miegui keičia klaidingą supratimą, kad nemiegoti yra madinga. Šiuo metu kaip tik labiau vertinami išsimiegoję, sveikai besimaitinantys, sportuojantys bei pailsėję darbuotojai“, – pastebi E. Pajėdienė.

* Tyrimą IKEA užsakymu liepos mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jame dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų.

Atsisiųsti

2021 08 25

Princesę Dianą rengusios tekstilės dizainerės kolekcija – ir Lietuvoje

Bendradarbiaudama su britų dizainere Zandra Rhodes, IKEA ėmėsi ieškoti būdų, kaip ryškių spalvų ir raštų kupiną mados ir tekstilės dizainerės pasaulį perkelti į namų interjerą. Šių paieškų rezultatas – nauja kolekcija drąsiems ir charakteringiems namams. Išskirtiniai kolekcijos daiktai kvies visus spalvų mėgėjus gyventi ryškiai ir savitai.

Britų dizainerė Zandra Rhodes, garsi drąsiais raštais ir ryškiomis spalvomis, mados pasaulį drebina jau daugiau nei penkis dešimtmečius. Už išskirtinius nuopelnus mados industrijoje ji yra gavusi daugybę apdovanojimų, o per savo karjerą rengusi ne vieną garsenybę: nuo Velso princesės Dianos iki Kylie Minogue, nuo Paris Hilton iki Freddie Mercury.

Įkvėpta drąsaus Z. Rhodes požiūrio į gyvenimą ir stilių, IKEA komanda kartu su ja nutarė išsiaiškinti, kaip, pasitelkus spalvų ir raštų galią, suteikti daugiau savitumo bei charizmos namams ir sukūrė riboto leidimo kolekciją.

Atskleisti asmenybę namuose
Z. Rhodes kūrybos įkvėpta kolekcija pavadinimu KARISMATISK – gyva, drąsi ir išskirtinė. Visai kaip garsi dizainerė, ji tiesiog šaukte šaukia „Štai aš!“. Kolekcija kviečia kurti savitą erdvę, tam pasitelkiant įvairias spalvas, raštus ir akį traukiančius daiktus. Ji leidžia perkelti žymios dizainerės pasitikėjimą ir charizmą į namus ir išdidžiai atskleisti savo asmenybę juose. KARISMATISK – tai žaismingas požiūris į interjero dekoravimą, leidžiantis pripildyti erdvę geros nuotaikos ir optimizmo. Pagalvėles, kilimus ir kitus tekstilės gaminius galima derinti, kaip patinka, vazas – statyti kartu ar atskirai, o spalvomis ir raštais – žaisti saikingai arba išmarginti visus namus! „Tai kolekcija, iš kurios pakanka įsigyti vieną daiktą – ir gyvenimas nušvis, tačiau taip pat juos galima derinti tarpusavyje“, – sako Z. Rhodes.

Ši kolekcija – dar ir praktiška. Kuriant ją, buvo laikomasi penkių IKEA demokratinio dizaino principų: formos, funkcijos, kokybės, tvarumo ir kainos, mat norėta sukurti ne tik žaismingų, bet ir kasdienius poreikius atitinkančių daiktų už prieinamą kainą. Nors Z. Rhodes mėgsta dėmesį traukiančius raštus ir spalvas, jos kūriniai visada yra praktiški. Šios kolekcijos daiktai, kiek įmanoma, pagaminti iš perdirbtų medžiagų.

IKEA prekybos vietose kolekcija KARISMATISK pasirodys nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Atsisiųsti

2021 08 11

Mokytis skirta aplinka vaikui namuose: kaip ji turėtų atrodyti?

Namų aplinka turi įtakos vaiko norui mokytis ir gali padėti įskiepyti meilę žinioms – sako vaikų psichologė Aušra Kurienė. Yra keletas nuo mūsų priklausančių dalykų, kurie gali paskatinti ne tik vaiko norą mokytis bet ir užtikrinti jo emocinę gerovę mokantis iš namų ar ilgas valandas leidžiant prie namų darbų.

Psichologė, vaikų ir paauglių psichoanalitinė psichoterapeutė Aušra Kurienė sako, kad pirmiausia vaiko norui mokytis įtaką daro tėvų požiūris į mokslą. „Jei vaiko gailime, kad jam tiek metų reikės praleisti mokyklos suole, kur teks sunkiai vargti – tokią nuostatą įdiegiame ir jam. Tačiau, jei tėvai į mokslą žiūrį kaip į vertybę, įdomią, nors ir atsakingą veiklą – toks požiūris persiduoda ir mokiniui. Visą gyvenimą besimokantys ir kažkuo besidomintys tėvai, skaitantys knygas, klausantys tinklalaidžių, žiūrintys dokumentinius filmus – pavyzdys jaunuoliui, parodantis, kad mokytis yra įdomu, malonu, tačiau kartu reikalauja ir pastangų“, - sako A. Kurienė.

Namų aplinka, pasak A. Kurienės, taip pat daro įtaką vaiko norui mokytis ir net gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, aplinka, kurioje atsispindi pagarba ir meilė mokslui, tarkime, per laikomas namuose knygas – darys teigiamą įtaką. Vis tik specialistė sako, kad tam jog mokymasis teiktų ir malonumo, pirmiausia reikia tinkamai pasiruošti: susikurti tinkamą darbo vietą, įsigyti reikiamų priemonių, turėti natūralios šviesos, vietos, kur laikyti mokslo reikmenis. Svarbu, anot psichologės – ir patogi kėdė ir darbo stalas, su kuriais mokinukas, ruošdamas namų darbus ar juo labiau mokydamasis iš namų, praleidžia daugiausiai laiko.

Paprasta ir aiški tvarka ant stalo
A. Kurienė sako, kad visos mokymuisi reikalingos priemonės turėtų būti padėtos taip, kad vaikams pats, be aplinkinių pagalbos galėtų jas pasiekti ir susirasti. Tad pradžioje įvedant tvarką, pamokant kaip ir kur laikyti daiktus, kad vėliau jis tvarkytis galėtų pats – reikalinga tėvų pagalba.

„Mokinio tvarka jo kambaryje turi būti itin paprasta ir jam suprantama. Tačiau visko ant stalo laikyti nereikėtų. Taip pat derėtų vengti mokinio kambarį išpuošti suvenyrais ir statulėlėmis, nes tai gali blaškyti jo dėmesį. Pagrindinė taisyklė – kuo paprasčiau iš švariau“, – pataria psichologė.

Pasak interjero dizainerės, vaikui suprantama tvarka gali būti sukurta pasitelkiant priedus – pieštukines, žurnalų dėklus sąsiuviniams laikyti, stalinius daiktų laikymo reikmenis. Nepakeičiamas ir stilingas sprendimas yra užrašų ar perforuotosios lentos su priedais, tokiais kaip indeliai, kabliukai, lentynėlės ir spaustukai. Be to, tokie funkcionalūs priedai ir tvarkos palaikymas padeda sutaupyti vietos ant stalo.

„Siekiant palaikyti tvarką mokymosi vietoje, ne mažiau svarbu ir stalčių spintelės, kuriomis galima papildyti bet kurią darbo vietą, jeigu darbo stalas yra be stalčių. Norint palaikyti tvarką pačiuose stalčiuose – mažos dėžutės smulkiems reikmenims čia labai pasitarnaus ir padės palaikyti tvarką bei švarą“, - pataria IKEA interjero dizainerė Birutė Beniušė.

Svarbu keisti mokymosi vietą
Vaikų psichologė atkreipia dėmesį, kad mokiniui svarbu, jog namuose ar savo kambaryje jis galėtų atsitraukti nuo mokslų. Keletas iš būdų tai padaryti – visiškai pakeisti veiklą, pavyzdžiui, imantis atsakomybių namuose, padedant kitiems šeimos nariams. Tačiau taip pat tai galėtų būti atsitraukimas į vietą, kur galima patogiai įsitaisyti ir pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą. Poilsio vieta turėtų būti tokia pati patogi, kaip ir skirta mokytis.

Interjero dizainerė sako, kad norint laikinai pakeisti mokymosi vietą ar pozą, pravers mobilus keičiamo aukščio nešiojamojo kompiuterio stovas arba nešiojamojo kompiuterio padėklas. Tuo tarpu vieta atsipalaiduoti vaiko kambaryje gali būti sukurta tiesiog ant lovos pridėjus daugybę pagalvėlių, kad būtų galima prigulti arba sukūrus tam nedidelį jaukų atskirą kampelį kambaryje.

„Jaukus kampelis kambaryje gali būti sukurtas pasitelkiant prislopintą šviesą, fotelį ar pufą, galbūt mažą staliuką ar kompiuterio stovą ir nedidelį kilimą, vizualiai atskiriantį šią vietą nuo likusios kambario erdvės. Šalia gali atsirasti ir užrašų lenta, kur būtų laikomos įkvepiančios frazės, mielos detalės ar prisiminimus keliančios nuotraukos“, - pataria IKEA interjero dizainerė.

Ruošiantis naujiems mokslo metams
Interjero specialistė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams ir atnaujinant mokinio kambarį, verta įvertinti, kaip pasikeitė augančio vaiko poreikiai. Galbūt metas atnaujinti jo darbo stalą, nes vaikas jį jau išaugo, o gal tereikia padidinti mokymosi vietą pridedant stalčių spintelę? Lygiai taip pat gal reikia naujų daiktų laikymo sprendimų arba esami gali būti praplėsti pridedant naujų detalių? O gal tereikia paprasčiausiai šiek tiek pagyvinti kambario vaizdą atnaujinant ar pritaikant kilimą, užuolaidas, pagalvėles, pieštukines ir darbo stalo dėklus – tai lengviausias ir prieinamiausias būdas atnaujinti kambarį.

Vaikų psichologė A. Kurienė atkreipia dėmesį, kad mokinio aplinka turėtų skatinti kūrybiškumą. Jei tai dar mažas mokinukas savo kambaryje jis turėtų jausti laisvę kurti, terlioti, piešti, ir nesukti galvos dėl to, kad kažką išteps ar sugadins. Svarbu turėti laisvės ir savo aplinką, bent iš dalies, kurti pačiam. Tad būtų idealu, jei su tėvų palaikymu, bent dalį sprendimų mokinys priimti galėtų pats – pasitrinkti norimas spalvas, kabinti norimus plakatus. Vis tik vaiko kambaryje turėtų būti daug natūralios šviesos, vyrauti šviesios arba energijos suteikiančios spalvos.

Atsisiųsti

2021 07 28

3 būdai sutaupyti įrengiant arba atnaujinant kambarį mokinukui

Daugelis tėvų su nerimu laukia naujų mokslo metų, nes įprastai tai reiškia artėjančias išlaidas. Ypač, jei atėjo laikas atnaujinti moksleivio kambarį arba jį įrengti pirmokui. Interjero dizainerė atkreipia dėmesį į tris dažniausiai tėvų daromas klaidas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti ir vaiko kambarį įrengti taip, kad netektų vėl ir vėl rūpintis naujais baldais.

1. Rinkitės baldus, kurie „auga“ kartu su vaiku
Vaiko kambarys, palyginti su kitais kambariais namuose, pokyčių reikalauja dažniausiai: vaikui augant atitinkamai turi keistis ir jo gyvenamoji erdvė. Tai suprasdami ir norėdami sutaupyti, tėvai mokinuko kambarį neretai apstato suaugusiesiems skirtais baldais, su mintimi, kad jis baldus „priaugs“ ir jie bus tinkami daugeliui metų į priekį. Tačiau interjero dizainerė pataria elgtis priešingai ir rinktis baldus, sukurtus specialiai vaikams, tačiau atkreipti dėmesį, kad jie būtų reguliuojamo aukščio.

„Vaikai auga greitai, tad natūralu, kad tėvai nenori kasmet pirkti naujų baldų. Todėl dažnai atsitinka taip, kad, pavyzdžiui, pirmokui nuperkamas per didelis rašomasis stalas ir per didelė kėdė. Vis dėlto ir per dideli, ir per maži baldai mokyklinio amžiaus vaikui nėra patogūs, jau nekalbant apie tai, kad netaisyklinga sėdėsena gali padaryti žalos“, – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė.

Ji primena pagrindinę ergonomiškos darbo vietos įrengimo taisyklę: sėdėti turėtume taip, kad keliai būtų sulenkti 90 laipsnių kampu, o kojos padais remtųsi į grindis. Specialistė pataria rinktis tokį rašomąjį stalą ir kėdę, kurių aukštį būtų galima reguliuoti. Tokie baldai, pasak jos, gali „augti“ kartu su vaiku.

„Specialiai vaikams sukurti ir kartu su jais „augantys“ baldai ne tik gali padėti laikysenai, ir bus jiems saugūs – tai kartu ir tvarus bei taupus sprendimas, leidžiantis sutaupyti pinigų neatnaujinant baldų kas kelerius metus. O svarbiausia – tokie baldai padės sukurti pačiam vaikui patinkančią erdvę. „Augti“ kartu su vaiku gali ne tik stalas ir kėdė, bet ir lova bei vieta daiktams pasidėti. Specialiai vaikams sukurti baldai leidžia jiems pasijusti tikrais savo kambario šeimininkais, padeda vaikams tapti savarankiškais“, – sako interjero dizainerė.

2. Pakeiskite požiūrį „viskas iškart arba nieko“
Dažnai tėvams atrodo, kad įrengiant arba atnaujinant vaiko kambarį pakeisti reikia viską nuo viršaus iki apačios – ir viską susipirkti iškart. Tačiau tokio projekto biudžetas vienam kartui gali pasirodyti per didelis ir net prislopinti entuziazmą. Interjero dizainerės teigimu, išlaidas galima paskirstyti laike, gal net keleriems metams – vaiko kambario funkcionalumas nuo to nebūtinai nukentės, ir jis vis tiek turės viską, ko reikia.

„Daiktus vaiko kambariui reikėtų pirkti atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius. Visiškai nebūtina pirkti visko iškart: pirmiausia galima pasirūpinti pagrindiniais dalykais, t. y. lova, kėde, rašomuoju stalu, daiktų laikymo sprendimais, o kitus daiktus nupirkti vėliau. Vaikui geriau augti erdviame, šviesiame ir tvarkingame kambaryje – juk senamadiškas, atgyvenęs kambarys nėra labiausiai įkvepianti vieta vaikui“, – sako B. Beniušė.

Pasak jos, pravartu rinktis modulinius baldus, nes prireikus juos galima papildyti naujomis dalimis, transformuoti. Pavyzdžiui, norint darbo stalą galima papildyti to paties stiliaus stalčių spintele, pridėti lentynų, padidinti darbastalį. Prireikus daugiau vietos susidėti daiktams – spintą praplėsti galima pridedant papildomų lentynų ar spintelių.

3. Nepersistenkite su spalvomis
Suprantama – vaiko kambarys turi būti vaikiškas. Nereikėtų pamiršti jo atitinkamai dekoruoti, papildyti aksesuarais, nes tai padeda kurti žaismingą, gyvą erdvę, skatina kūrybiškumą ir net gali pridėti papildomo funkcionalumo. Vis dėlto, persistengti irgi nereikėtų. Jei kambarys bus pernelyg spalvingas, jis gali atrodyti perkrautas, o ir atnaujinti tokį kambarį gali būti keblu. Žvelgiant į ateitį ir turint galvoje, kad mokinukams patinka tai, kas nauja, vertėtų išbandyti kelias gudrybes, padėsiančias sukurti jaukią žaismingą erdvę, kurią būtų paprasta bet kada atnaujinti be didelių investicijų.

„Pagrindinius baldus geriau rinktis neutralių spalvų, o žaismingumui kurti galima pasitelkti tekstilę ir įvairius aksesuarus. Vaikui ypač patiktų, jei smulkūs kambario aksesuarai būtų jo mėgiamų spalvų. Užuolaidas, kilimėlį, pagalvėlių užvalkalus, įvairias dėžutės daiktams susidėti ir kitus smulkius kambario aksesuarus galima pakeisti greitai ir nebrangiai, ir kambarys atrodys visiškai kitaip. Tačiau jei sienos ir baldai margi, norint atnaujinti kambarį teks įdėti daugiau pastangų“, – patarimais dalijasi IKEA interjero dizainerė. Ji priduria, kad dar daugiau galimybių atveria daiktų laikymo sistemos keičiamais fasadais – tai leidžia visiškai pakeisti kambario išvaizdą, o investuoti reikėtų tik į naujos spalvos fasadus.

Tie patys patarimai galioja ir tiems, kurie norėtų nebrangiai atnaujinti moksleivio kambarį ateinantiems mokslo metams. Ir beje, kambaryje jausitės daug laisviau ir geriau, jei peržiūrėsite visą sukauptą turtą ir atsisveikinsite su daiktams, kurie nebereikalingi.

Atsisiųsti

2021 07 08

Olandijoje gyvenanti lietuvė daiktus prikelia antram gyvenimui: padeda sutaupyti

Net trečdalis Lietuvos gyventojų nebereikalingus daiktus išmeta. Tačiau 38 proc. džiaugtųsi galėdami jiems suteikti antrą gyvenimą, rodo tyrimas*. Daugeliu įkvėpimu galėtų tapti Olandijoje gyvenanti lietuvė dekoravimo specialistė Miglė Rijkhoek, kuri ieško senų daiktų ir juos prikelia naujam gyvenimui. Dvi specialistės atskleidžia, kaip tai gali padėti sutaupyti ir dargi prisidėti prie mažesnio išmetamų daiktų kiekio.

Sena ir nauja gražiai dera kartu
 „Naudoti, ypač seni daiktai skleidžia neapsakomai gerą energiją. Dažnai jie būna vienetiniai, su istorija, išliekamąja verte. Net savo vyrą išmokiau rinktis naudotą daiktą, ko nors prireikus – pirmiausia apžiūrėti skelbimus. Tai užkrečiama gerąja prasme. Dažniausiai pritaikau interjero detales, baldus bei drabužius. Tai ne tik proga sutaupyti, prisiliesti prie iš kartos į kartą perduodamos relikvijos, bet ir galimybė prisidėti prie gamtos tausojimo“, - sako Olandijoje gyvenanti interjero dekoravimo specialistė, tinklaraštininkė Miglė Rijkhoek.

Kad ir mažais žingsneliais rūpintis gamta Miglė su šeima stengiasi ir kitais būdais. Be to, kad dažnai reikiamų daiktų ieško sendaikčių parduotuvėse, jie rūšiuoja šiukšles, gamtoje jas surenka, į parduotuvę nešasi savo krepšelius, prieš ką nors pirkdami atkreipia dėmesį į pakuotę ir, jei įmanoma, panaudoja ją antrą kartą.

„Labai mėgstu dėvėtų drabužių parduotuves. Neretai ten randu gražesnių drabužių nei greitos mados parduotuvėse. Juk seni daiktai dažnai būna pagaminti rankomis puikių to meto specialistų, dizainerių ir su kiekvienais metais jų pridėtinė vertė tik auga, nes jie yra vienetiniai arba pagaminti nedideliu kiekiu. Be to, pirkdama naudotus daiktus ir drabužius labai dažnai sutaupau. Turimus daiktus namuose naudoju ne tik pagal paskirtį, bet sugalvoju kitų panaudojimo būdų. Žinoma, nėra taip, kad visai nieko naujo neperku, bet visada sakau, kad sena ir nauja – puikus duetas“, - sako tinklaraštininkė.

Daugiau nei pusė daiktų M. Rijkhoek namuose yra iš sendaikčių parduotuvių. Įsirenginėdama namus ji taip pat prikėlė nemažai senų interjero detalių.  

„Svetainėje esantis medinis stalas liko iš senųjų buto šeimininkų – tik atnaujinome ir pakeitėme spalvą. Indaują radome per skelbimą ir perdažėme, o vyras pritaikė jai LED lempučių apšvietimą iš IKEA. Kai užsinorėjau svetainėje juodų durų, radę baltas senas duris perdažėme su vyru juodai. Taip pat dažnai naudoju daiktus kelioms paskirtims. Juk nebūtinai ąsotį galima naudoti tik gėrimams, jis puikiai tiks pamerkti gėlėms, sudėti virtuvės rakandams. Senas metalines formeles keksiukams galima naudoti kaip žvakides, vazeles ar eglutės žaisliukus per Kalėdas. Man labai patinka senos skardinės dėžutės, su jomis tiek daug galima nuveikti: laikyti papuošalus, sagas, žvakes, piešimo ar virtuvės reikmenis“, - vardina M. Rijkhoek.

Kad nauji daiktai tarnautų kuo ilgiau
IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė sako, kad senus daiktus galima pritaikyti moderniame interjere. Anot jos, autentiškos detalės gali tapti namų akcentais.

„Atnaujinant sodybą ar namus nereiškia, kad turite atsikratyti visomis senomis, galbūt net paveldėtomis relikvijomis. Jos kaip tik gali tapti namų akcentais, pasakojančiais namų ar šeimos istoriją. Senieji lininiai lovų užklotai gali būti prikelti naujam gyvenimui iš jų pasiuvus užvalkalus pagalvėlėms, stalo takelius ar servetėles. Senos medinės, tačiau dar geros kėdės – net jei jos skirtingos – gali būti unikalus interjero akcentas. Derinkite jas su naujomis, skirtingų spalvų ir formų medinėmis kėdėmis, žaiskite spalvomis ir sukursite unikalų interjerą, Tą patį galima daryti su senais indais, žvakidėmis ir kitomis interjero detalėmis“, - idėjomis dalijasi B. Beniušė.

Interjero dizainerė sako, kad ir naujus daiktus galima rinktis taip, kad jie tarnautų kuo ilgiau, tačiau kartu neatsibostų ir nepasentų. Paslaptis slypi funkcionalume.

„Pasirinkus naują sofą keičiamais užvalkalais, ji gali tarnauti labai ilgai, nes užvalkalus galėsite skalbti. Kai atsibos – tereikės pasirinkti kitos spalvos užvalkalą: taip ne tik nebeerzins neišplaunamos dėmės, bet turėsite naują sofą. Renkantis baldus vaikams – galima rinktis augančius kartu su jais: keičiamo ilgio lovas, keičiamo aukščio rašomuosius stalus. Taip vaikui augant nereikės pirkti vis naujų baldų, tad ilgainiui gerokai sutaupysite“, - pataria interjero dizainerė.

Pasak jos, ilgaamžiai taip pat yra daiktai, atliekantys daugiau nei vieną funkciją arba moduliniai baldai, kurių išdėstymą galima keisti su laiku, papildyti naujomis detalėmis ar dalimis. Tokios lentynos, spintos ar sofos gali keistis kartu su šeimos poreikiais.

„Ne tik rūšiavimas ar mažesnis vartojimas leis sumažinti išmetamų daiktų kiekį. Svarbu, kaip mums nebereikalingas daiktas galėtų praversti kitiems arba būti pritaikytas naujoms reikmėms ar kitose situacijose. Pirmiausia, rinkitės ilgai tarnausiančius arba lengvai atnaujinamus daiktus: kėdė iš natūralios medienos lengvai gali būti perdažoma; mediniai lauko baldai – atnaujinami beicu; vaikų kėdė vėliau gali būti perleista kitai šeimai“, - sako B. Beniušė.

*IKEA inicijuotas tyrimas buvo atliktas tyrimų agentūros „Norstat“ 2021 m. gegužę. Jame dalvavo 500 šalies gyventojų.

Atsisiųsti

2021 06 23

Kaip prisidėti prie atliekų mažinimo: paprasti ir prieinami sprendimai

68 proc. žmonių šalyje norėtų sumažinti po savęs paliekamų atliekų kiekį, tuo tarpu daugiau nei pusė – apskritai savo daromą neigiamą poveikį aplinkai. Kaip bebūtų, kone kas penktas prisipažįsta trūkstantis motyvacijos ir nematantis konkrečios naudos, kurią neštų žalesni įpročiai, rodo tyrimas*. Tuo tarpu darnaus vystymosi ekspertė sako, kad tai nebėra mūsų pasirinkimas, tačiau geros žinios – žalesni įpročiai neturi būti mums nepatogūs. 

Priklausomybė plastikui
„Pastaruoju metu daugėja nerimą keliančių mokslininkų prognozių apie netolimos ateities pokyčius. Didžiausiomis rizikomis įvardinamos aplinkosauginės grėsmės, tokios kaip ekstremalūs oro reiškiniai. Taip pat, kaip plastiko taršos pasekmė, formuojasi nauji geologiniai dariniai– plastiglomeratai, kai uolienų sudėtyje randama plastiko. Jo randama jau ir natūralios gamtos vietovėse, nutolusiuose tūkstančiais kilometrų nuo žmogaus gyvenamųjų vietų. Tikimasi, kad žalesni gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti nutolinti ar sušvelninti tas pasekmes”, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja Aistė Balžekienė.

Pasak jos, norint pereiti prie tvaresnių įpročių, žmonėms svarbu suprasti priežasties ir pasekmėsryšius, pavyzdžiui kokia konkreti veikla kokią daro įtaką ir kam. Tai žmones veikia labiau nei abstraktūs gąsdinimai

„Japonų aplinkosaugininkas David Suzuki yra palyginęs plastiko naudojimą (pakuotėms, produktų gamybai) su tam tikra priklausomybės rūšimi, kurios yra sunku atsisakyti. Pradėti nuo plastikinio maišelio atsisakymo prekybos centre jau yra pradžia didelės priklausomybės atsisakymo link. Apskritai, kalbant apie naujus žalesnius įpročius, čia galioja „patogumo“ taisyklė. Lengviausia pradėti imtis gamtos tausojimo veiksmų yra tada, kai mums patogu ir nebrangu, lengvai prieinama arba net integruota į buities produktus. Pavyzdžiui, šiukšlių dėžės iš karto su rūšiavimo skyriais, kuprinė su prisegtu daugkartiniu maišeliu pirkiniams, po ranka visada esanti daugkartinė vandens gertuvė, patogi nešiotis su savimi ir pan. Didelį potencialą turi ir dalijimosi ekonomikos sprendimai, skatinantys ne tik dalintis, pavyzdžiui, automobiliais, bet ir mažesniais namų buities prietaisais“, – sako doc. A. Balžekienė.

Mažinti atliekų kiekį yra paprasta
Pasak mokslininkės, dizaino sprendimai gali padėti mažinti atliekas ir po savęs paliekamą pėdsaką aplinkoje. Tuo tarpu IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė dalijasi paprastais ir daugeliui prieinamais pavyzdžiais, kaip tai daryti namuose.

Rinkitės daiktus, pagamintus iš atsinaujinančių, perdirbtų arba perdirbamų medžiagų. Renkantis naujus baldus ar aksesuarus namams, interjero specialistė ragina ieškoti variantų, kurie yra pagaminti iš perdirbtų, lengvai atsinaujinančių medžiagų arba yra lengvai perdirbami. „Šiandien paprasta rasti daugeliui prieinamų žalesnių sprendimų. Pavyzdžiui, galima rinktis kilimą arba užuolaidas, pagamintus iš perdirbtų plastikinių buteliukų, baldus – iš perdirbtos medienos, stiklainius iš perdirbto stiklo ar daiktus pagamintus iš lengvai atsinaujinančių medžiagų– bambukinį šviestuvą, džiuto kilimą“, - sako B. Beniušė. 

Rūšiuokite atliekas patogiai.Viena iš priežasčių, kodėl kai kurie žmonės nerūšiuoja atliekų ar nesiima kitokių tvaresnių įpročių namuose – vietos trūkumas arba tam nepritaikytas baldų išdėstymas, parodė IKEA tyrimas. Tačiau interjero dizainerė sako, kad čia tereikia pasitelkti kūrybiškumą – nebūtina visų rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių sutalpinti virtuvėje.

„Atliekoms rūšiuoti skirtos talpos gali rasti vietą neįprastose namų erdvėse. Pavyzdžiui, didesnės šiukšliadėžės plastikui ir popieriui gali stovėti koridoriuje, mažesnės organinėms atliekoms –virtuvės spintelėse. Taip pat ir balkonas arba terasa gali pasitarnauti kaip atliekų rūšiavimo stotelė. Daug vietos šiukšliadėžės neužims jas laikant vieną ant kitos. Arba tam galima pasitelkti stilingus, pavyzdžiui, pintus krepšius“, - vardija IKEA interjero dizainerė.

Nepamirškite maisto atliekų. Žingsnis į priekį rūšiuojant atliekas yra organinių atliekų kompostavimas. Ne visada tam privalu turėti sodą – gana paprasta pasigaminti trąšų kambariniams augalams tiesiog savo virtuvėje ar balkone kaupiant maisto atliekas. 

Prieš išmesdami, pagalvokite apie alternatyvų daikto panaudojimą. „Atliekų mažinimas yra ne tik apie jų rūšiavimą ar mažesnį vartojimą. Tai taip pat yra ir apie tai, kaip mums nebereikalingas daiktas galėtų praversti kitiems arba kaip jis galėtų praversti mums patiems galbūt kitoms reikmėms ar kitose situacijose. Pirmiausia, rinkitės ilgai tarnausiančius arba lengvai atnaujinamus daiktus: kėdė iš natūralios medienos lengvai gali būti perdažoma; vaikų kėdė vėliau gali būti perleista kitai šeimai; o sudaužytas molinis vazonas galbūt pasitarnaus kaip keramzitassodinant namines gėles?“, - sako B. Beniušė.

*IKEA inicijuotas tyrimas buvo atliktas tyrimų agentūros „Norstat“ 2021 m. gegužę. Jame dalvavo 500 šalies gyventojų. 

Atsisiųsti

2021 06 16

IKEA pristato garsiakalbių kolekciją, sukurtą kartu su garso ekspertais „Sonos“

IKEA bendradarbiaudama su „Sonos“ – viena pirmaujančių pasaulyje garso sistemų kūrėjų – siekia demokratizuoti muzikos klausymąsi namuose ir sudaryti sąlygas patirti aukštos kokybės skambesį daugeliui žmonių. Kai kuriose šalyse jau žinoma, bendrovių kartu kurta kolekcija į Lietuvą atvyks jau šią vasarą kartu su paties naujausio produkto pristatymu.

Tyrimai rodo, jog daugeliui žmonių būtent muzika yra pagrindinis ir pats svarbiausias akcentas, kuriantis atitinkamą nuotaiką namuose. IKEA ir „Sonos“ supranta garso svarbą ir jo teigiamą poveikį mūsų gyvenimui namuose. Kolekcijoje SYMFONISK darniai susilieja IKEA, kaip jaukių namų kūrėjos, ir „Sonos“, kaip aukštos kokybės garso sistemų ekspertės, patirtis: puikus dizainas ir aukštos kokybės garsas viename.

Kolekcija SYMFONISK Lietuvą pasieks liepos viduryje. Bus pristatyti du gaminiai: knygų lentyna su įmontuotu belaidžiu garsiakalbiu, jau pažįstama kai kurių šalių pirkėjams, ir visiškai naujas visame pasaulyje dar tik pristatomas produktas – paveikslas su įmontuotu belaidžiu garsiakalbiu. Šis garsiakalbis leis džiaugtis ne tik darniai bet kokiame interjere įsiliejančiu meno kūriniu, bet ir kokybišku, kambarį užpildančiu garsu. Paveikslą rėmelyje galima keisti kitu, tad garsiakalbio išvaizdą kiekvienas gali susikurti pagal save.

„Nedaug vietos užimantį garsiakalbį-paveikslą galima pasikabinti ant sienos, kaip tą vienintelį akį trauksiantį akcentą, derinti su kitais namuose esančiais meno kūriniais arba atremti į sieną. Galimybė pakeisti jo išvaizdą pagal save leidžia kurti namuose tokį stilių, kokio tuo metu norisi“, sako „IKEA of Sweden“ produkto kūrėjas Stjepan Begic. „Pristatydami šį naują garsiakalbį siekiame, kad išmaniųjų technologijų teikiamu patogumu kasdieniame gyvenime galėtų pasinaudoti kuo daugiau žmonių“, priduria jis.
„IKEA dizainas ir „Sonos“ skambesys kolekcijos SYMFONISK garsiakalbiuose atgimsta naujais, netikėtais pavidalais – viena įmonė savo jėgomis to sukurti nepajėgtų“, sako „Sonos“ produkto strategijos vadovė Sara Morris. „Sonos“ akustinis dizainas leidžia nedidukui garsiakalbiui-paveikslui sukurti puikios kokybės garsą, o naudojantis „Sonos“ programėle įrenginį paprasta susikonfigūruoti ir naudoti. Mūsų ilgalaikis bendradarbiavimas tebesitęsia – norime pasiūlyti daugiau nuostabių idėjų, padėsiančių kurti gerą klausymosi patirtį viso pasaulio žmonių namuose. Ateityje tikimės pristatyti daugiau unikalių, bendromis pastangomis sukurtų gaminių.“

O štai knygų lentyna su įmontuotu garsiakalbiu sukurta taip, kaip būtų kuo universalesnė. Ją galima keliais būdais vertikaliai arba horizontaliai tvirtinti ant sienos, kabinti ar tiesiog bet kur pastatyti. Norint erdvinio garso efekto, ją galima susieti su kitais serijos SYMFONISK garsiakalbiais-knygų lentynomis.

Apie SYMFONISK asortimentą
Visi serijos SYMFONISK gaminiai yra suderinami su esamu „Sonos“ gaminių asortimentu, o juos valdyti galima per „Sonos“ programėlę. Jie jungiami belaidžiu ryšiu ir gali būti naudojami kaip vienintelis garso šaltinis kambaryje arba sujungiami su kitais SYMFONISK asortimento gaminiais ar kitais „Sonos“ gaminiais, kad skleistų erdvinį garsą. Serijos SYMFONSIK gaminiai taip pat yra

dalis „Sonos“ sistemos, vadinasi, klausytojai gali prisijungti prie daugiau kaip 100 srautinio duomenų siuntimo paslaugų teikėjų – kaip ir prie viso „Sonos“ gaminių asortimento.

Nuo 2021 m. liepos 15 d. serijos SYMFONISK garsiakalbį-paveikslą ir garsiakalbį-knygų lentyną (bei reikalingus priedus) bus galima įsigyti IKEA parduotuvėje.

Atsisiųsti

2021 06 11

Odeta Bložienė: žalesnis gyvenimas apsimoka

Septyni iš dešimties lietuvių savo namuose imasi priemonių aplinkai saugoti. Tačiau kas ketvirtas įsitikinęs, kad pastangos gyventi žaliau pareikalaus daug laiko ir pastangų rodo tyrimas. Siekdami gyventi žaliau namuose, dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.), pirmenybę teikia išteklių taupymui. Tai ypač aktualu tarp aukštesnes pajamas gaunančių apklaustųjų. Finansų ekspertė Odeta Bložienė atskleidžia, kaip tvaresnis gyvenimas turi dvigubą efektą – gali prisidėti prie sutaupymo ir saugo gamtą. 

Praktiški ir tvarūs lietuvių įpročiai
Respondentai Lietuvoje į išteklių taupymą žiūri praktiškai ir imasi paprastų veiksmų kone kiekviename namų kampelyje. Dauguma Lietuvių (82 proc.) veltui namuose nedegina šviesos ir pareigingai ją išjungia kambariuose, kur ji tuo metu nereikalinga, taip pat, naudoja energiją taupančius sprendimus, tokius kaip energijai taupūs prietaisai, LED lemputės apšvietimui, vandenį taupančios dušo galvutės namuose (63 proc.). Net daugiau nei pusė lietuvių valydamiesi dantis, skusdamiesi, plaudamiesi rankas ar plaudami indus taupo ir užsuka vandenį. Tuo tarpu kas dešimtas pažengęs dar labiau – namuose naudoja žaliosios energijos sprendimus, pavyzdžiui, saulės baterijas, geoterminį šildymą ir pan.

IKEA atliktos apklausos metu išryškėjo dar viena tendencija – kas penktas šalies gyventojas, prieš kažką pirkdamas, ieško alternatyvų: galimybių išsinuomoti, pasiskolinti, įsigyti jau naudotą daiktą, taip siekdami kuo mažiau teršti.

Taupyti išteklius apsimoka
Daugeliui lietuvių žalesnio gyvenimo motyvacija yra galimybė sutaupyti. Vis dėlto, kas ketvirtas įsitikinęs, kad gyventi žaliau yra brangu ir reikalauja daug pastangų. Tačiau finansų ekspertė Odeta Bložienė sako, kad yra priešingai – tvarumas nėra tik brangių ekologiškų daiktų ar maisto produktų pirkimas, tai pirmiausia yra gyvenimo būdo ir vartojimo nuostata.

„Tvaresnis gyvenimas yra didelė galimybė sutaupyti vartojant tiek kiek reikia, nesivaikant greitos mados, galvojant apie daikto panaudojimą ir reikalingumą, nepasiduodant akcijoms ir spontaniškiems pirkiniams, taupant resursus kasdienėje veikloje, namų buityje. Nepirkdami nereikalingų daiktų, renkantis ilgaamžius gaminius, neapsikraunant pertekliumi buityje, galime tiesiogiai prisidėti prie savo finansų tvarumo, ir daugiau lėšų skirti buvimui su šeima, santykiams ir užsitikrinant rezervus nenumatytiems atvejams, vaikų ateičiai ar senatvei“, - sako O. Bložienė. Ji priduria, kad pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų – atliekų rūšiavimo, atsakingo vartojimo, galvojimo, ar įsigytas daiktas gali būti perdirbamas ar pernaudotas

Tyrimas taip pat parodė, išteklių taupymas ne tik turi teigiamą poveikį aplinkai ir mūsų piniginei, bet ir emocinei savijautai. Daugiau nei pusė lietuvių prisipažino, kad turėdami mažiau bet kokybiškesnių daiktų jie juos ir vertina labiau. Dar daugiau – mažiau vartojant ir turint mažiau daiktų – namai tampa erdvesni, juose lengviau palaikyti tvarką.

Neįtikėtinai paprasti būdai sutaupyti namuose
Kas antras lietuvis tyrimo metu prisipažino, kad yra jautęsi kalti, jog per mažai stengiasi dėl gamtos išsaugojimo. Tuo tarpu IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė sako, kad sunaudoti mažiau energijos ir sutaupyti pinigų gali kiekvienas be didelių pastangų ir laiko sąnaudų, tereikia iš naujo pažiūrėti į kelis įpročius, susijusius su apšvietimu, vandens naudojimu, buitinės technikos pasirinkimais ir net tvarka virtuvėje. Ji dalijasi keliais netikėtai paprastais pavyzdžiais: 
 

• Mažesnės išlaidos šildymui. Pasak interjero specialistės, kilimai yra itin geri šilumos izoliatoriai. Remiantis skaičiavimais, kilimas gali sulaikyti net 10 proc. kambario šilumos. Tuo tarpu užuolaidos priešais duris ar langus padės išlaikyti šilumą viduje žiemą, o vasarą karščiui bus sunkiau patekti į vidų
• Išleiskite mažiau elektrai. Ar žinojote, kad verdant maistą uždengtame puode, sunaudojama net 30 proc. mažiau energijos nei nukėlus dangtį? Taip pat svarbu naudoti tokio dydžio puodus ir keptuves, kokios yra jūsų kaitlentės kaitvietės. Dėl per mažų puodų dalis kaitros iššvaistoma veltui – tai gali sudaryti net 20 proc. energijos sąnaudų.
• Nenuleiskite pinigų į kanalizaciją. „Sutaupyti vandens namuose galima pakeitus mažą įprotį: vaisius ir daržoves plaukite ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje ar užkimštoje plautuvėje. Tuomet šį vandenį bus galima panaudoti dar kartą, pavyzdžiui, laistant gėles. Daug vandens išleidžiama ir plaunant indus, tad šį darbą taip pat geriau daryti dubenyje. Tam net yra specialūs plautuvių priedai”, - sako IKEA interjero dizainerė
• Kiekvienas lašas svarbus. Vandens pašildymas taip pat kainuoja. Tačiau yra maišytuvų, kurie gali sumažinti karšto vandens sąnaudas iki 30 proc. Pakėlus tokio maišytuvo svirtelę aukštyn, bėga tik šaltas vanduo. Jei norite, kad pradėtų bėgti karštas, svirtelę turite pasukti kairėn. Vadinasi, karštą vandenį galite paleisti tik tada, kai jo reikia, o ne kaskart naudodamiesi maišytuvu.
• Daugiau jokių iššvaistytų pinigų maistui. Atsakingai laikant maisto likučius galima sumažinti išmetamo maisto, o kartu ir pinigų. Didesnė tikimybė, kad maisto likučius suvartosite, jei juos nuolat matysite. Pavyzdžiui, laikykite juos atskiruose, sandariai uždarytuose indeliuose – taip ilgiau išlaikysite maistą šviežią, jo kvapai nesusimaišys tarpusavyje. „Laikydami maistą indeliuose, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Virdami sriubą ar troškinį, pasigaminkite didesnį kiekį ir dalį užšaldykite, supylę į atskirus šaldyti tinkamus indelius. Taip gaminti turėsite tik kartą, o mėgautis galėsite kelis“, – pataria B. Beniušė.

Atsisiųsti

2021 05 26

Atnaujinsite vonios kambarį vos per vieną dieną: keli prieinami būdai tai padaryti

Pokyčiai greiti ir lengvi, o efektas – ilgalaikis
Vienas iš paprasčiausių būdų pakeisti vonios kambarį – susitvarkyti smulkius daiktus. Kritiškai pažvelkite į galimas „problemines vietas“ savo vonios kambaryje, kurios vizualiai sukuria netvarką ir dėl kurių pailgėja tvarkymosi laikas. Vienas iš pavyzdžių yra higienos priemonės, neretailaikomos ant vonios krašto ar dušo kabinos grindų. Tokioje situacijoje mūsų interjero dizainerė rekomenduoja prie sienos tvirtinamas dėžutes, kasdieniams reikmenims laikyti. 

„Didžiausias tokio sprendimo pranašumas yra tai, kad jam nereikės gręžti skylių į sieną ar plyteles – tokios dėžutės prisitvirtina su siurbtukais. Jose puikiai tilps higienos priemonių buteliukai, kempinė ir kiti smulkūs reikmenys,“ – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė.

Verta peržiūrėti ir vonios kambario spinteles bei stalčius, kur taip pat neretai įsivyrauja netvarka. Čia pravers dėžutės – jose galite susidėti daiktus pagal paskirtį, pavyzdžiui, surūšiavus namų SPA, makiažo ar asmeninei higienai skirtas priemones. Nustebsite, kad spintelėse atsiras daugiau vietos, o ir skubant ryte džiaugsitės viską greitai ir lengvai rasdami.

Atnaujinkite interjerą
Geriausias būdas vonios kambariui suteikti daugiau spalvų ar raštų – pasitelkti tekstilę beipraktiškus ir stilingus aksesuarus. Nauja dušo užuolaida, vonios rankšluosčiai, muilinė ir kiti praktiški aksesuarai, kainuojantys vos kelis eurus, gali iš esmės pakeisti vonios kambarį. Tam neprireiks nei dažyti sienų, nei keisti plytelių. Kad viskas atrodytų darniai, svarbu praktiškus vonios aksesuarus derinti ne tik tarpusavyje, bet ir prie kambario sienų bei grindų spalvų paletės.

Norint papuošti vonios kambarį, galima įrengti lentyną su augalais ir dekoratyviniais elementais. Mėgstamas kvapiklis ir krūvelė atviroje lentynoje sudėtų švarių rankšluosčių taip pat gali kurti jaukią atmosferą ir kartu atskleisti jūsų stiliaus pojūtį. Bambukinės dėžutės, stikliniai indeliai ir įvairūs krepšeliai gali būti ir praktiški, ir dekoratyvūs – juose laikykite dažniausiai naudojamus reikmenis. 

„Aksesuarus vonios kambaryje naudojame gana retai, tačiau verta apie tai pagalvoti. Pavyzdžiui, kodėl čia nepastačius kelių gražių vazelių su gėlėmis? Tai suteiktų spalvų bei žaismingumo ir kartu padėtų kurti atsipalaidavimui, poilsiui tinkamą nuotaiką,“ – sako interjero dizainerė. 

Padidinkime vonios kambarį
Vonios kambarys daugelio namuose yra viena iš tų erdvių, kuriose visada ankšta. Tačiau yra keletas gudrybių, padedančių sumaniai išnaudoti net ir mažą erdvę. Pavyzdžiui, ant laisvos sienos ploto pritaikius kelias papildomas sienines lentynas ar aukštą spintelę – turėsite papildomos vietos daiktams paslėpti ir tvarkingai laikyti. Viršutinėse spintelės lentynose sudėtus daiktus pasieksite naudodami taburetę-laiptelius.

„Jei savo vonios kambaryje negalite įsirengti sieninių lentynų, išnaudokite laisvus kampelius ir erdvę už durų: pastatykite ten siaurą skalbinių krepšį, pritvirtinkite kelis kabliukus, pakabas ar net rankšluosčių kabyklą. Durys taip pat gali būti išsigelbėjimas tiems, kurių vonios kambarys nedidukas. Pasitelkę durų kabyklą, čia galite laikyti rankšluosčius, drabužius ar chalatus“, - pataria B. Beniušė.

Valymo reikmenims susidėti itin pravarčios sandarios plastikinės dėžės – jei namuose nėra mažų vaikų, jas patogiai ir saugiai susidėsite po praustuvu. Na, o dažniau naudojamas priemones galite susidėti spintelėje virš skalbimo mašinos arba laikyti ant sieninių rankšluosčių kabyklų.

*Tyrimas, IKEA užsakymu, atliktas kovo mėnesį. Tyrimų bendrovės „Norstat“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų. 

Atsisiųsti

2021 05 18

IKEA iš rinkos atšaukia indus HEROISK ir TALRIKA

IKEA iš rinkos atšaukia HEROISK ir TALRIKA lėkštes, dubenėlius ir puodelius bei ragina vartotojus jais nebesinaudoti. Šių indų įsigiję pirkėjai kviečiami grąžinti juos į IKEA parduotuvę Vilniuje arba į prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune ar Klaipėdoje bei atgauti sumokėtus pinigus. Grąžinant prekę, kasos kvito pateikti nereikės.  

Pirkėjų saugumas yra svarbiausias IKEA prioritetas. Visi jos gaminiai yra testuojami ir atitinka gamybos standartus bei teisės aktų reikalavimus. Nepaisant to, gavus vartotojų atsiliepimų, jog indai HEROISK ir TALRIKA sulūžo bei paaiškėjus, kad naudojami su karštu maistu, jie gali sukelti nudegimus – atsargumo sumetimais, jie atšaukiami iš rinkos. 

IKEA vaikų prekėms ir jų saugumui skiria ypatingą dėmesį: jos kuriamos, gaminamos bei išbandomos laikantis itin griežtų saugumo standartų. Būtent todėl, atsargumo sumetimais, buvo priimtas sprendimas iš rinkos atšaukti indus HEROISK ir TALRIKA. 

Siekiant atgauti pinigus už įsigytus indus HEROISK ir TALRIKA – kasos kvito nereikės, užteks atnešti iš rinkos atšaukiamą prekę. 

Nuoširdžiai atsiprašome už sukeltus nepatogumus.

Atsisiųsti

2021 05 14

Tyrimas: kelionėms skirtus pinigus leisime namų gerinimui

Antrą vasarą besitęsiantis karantinas keičia atostogų įpročius. Lietuviai ir šią vasarą žada
daugiausia poilsiauti savo šalyje, o atostogoms skirtus pinigus leisti namų ir vasarnamių gerinimui. Tiesa, trečdalis teigia, kad skiepas nuo korona viruso koreguotų esamus planus – vakcinuotieji pirmiausia leistų pinigus atostogoms užsienyje.

Kas antras (47 proc.) Lietuvos gyventojas šią vasarą žada atnaujinti savo namus. Šiais metais prioritetas tenka gyvenamiesiems kambariams, virtuvei, miegamajam. Kone kas antras (44 proc.) planuojantis remontus namuose teigia, kad išlaidas didins. Daugiau nei 60 proc. teigia namų gerinimui išleisiantys daugiau nei 400 Eur, dar penktadalis teigia kad išlaidos sieks 300-400 Eur. Palyginimui, praėjusiais metais 11 proc. teigė namų pagerinimui skirsiantys apie 300-400 Eur, 32 proc. 500 Eur ir daugiau.

„Nors pirmojo karantino metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų gerino savo namus: susitvarkė apleistus kampus, atliko mažesnius ar didesnius remontus, laukia darbšti antra pandemijos vasara.Pagal tyrimą matyti, jog šiemet išlaidos namams augs, o dėmesio susilauks visos esminės namų erdvės. Iš pirkėjų elgesio taip pat pastebime skiriamą dėmesį namų atnaujinimui – antrojo karantino metu kone trečdaliu išaugo kreipimųsi dėl interjero dizaino paslaugų namams ar atskiroms namų erdvėms.Pastaruoju metu padaugėjo besinaudojančių virtualiomis planavimo programomis virtuvių ar kitų erdvių planavimui“, - teigia Jolita Juodzevičienė, IKEA rinkos vadovė Lietuvoje. Pasak jos, pavasarį Lietuvos gyventojai perka tiek stambesnius baldus – virtuves, miegamųjų baldus, tiek mažesnius aksesuarus namams. 

Iš didesnių pirkinių, Lietuvos gyventojai šiemet planuoja investuoti į baldų atnaujinimą, naują buitinę techniką (atitinkamai – ketvirtadalis ir penktadalis apklaustųjų). Savo išlaidų dalį atsirieks ir sodybos bei vasarnamiai. Kas antras turintis tokį turtą, šiemet planuoja jas pagerinti. Kone 60 proc. respondentų teigė remontams skirs daugiau nei 400 Eur.

Kur atostogausime šią vasarą ir kaip skiepai pakeistų planus?
Paklausti, kokią antrąją karantino vasarą prognozuoja lietuviai, kas antras teigia, kad tikisi griežtesnių ribojimų negu praėjusių metų šiltąjį sezoną, 37 proc. mano, kad ribojimai bus tokie pat kaip praėjusiais metais.

Panašiai kaip ir pernai trečdalis tyrimo apklaustųjų šiemet atostogas planuoja leisti savo nuolatiniuose namuose. Penktadalis – nuosavoje sodyboje ar sodo namelyje, 44 proc. – Lietuvoje stovyklaus,išsinuomos sodybą ar viešbučio kambarį. Tačiau šiuos planus pakeistų vakcinos nuo korona viruso. Tyrimas rodo, jog daugiau nei trečdalis turėdami imunitetą keliautų į užsienį. Kelionės į kitas šalis,panašu, bus prioritetas ir pasibaigus karantino laikotarpiui.

„Pastebime, kad pirkėjai anksčiau nei įprastai pradėjo planuoti vasaros veiklas ir atostogas namuose.Šiemet susidomėjimas lauko baldų asortimentu pastebėtas itin anksti – jau sausį pirkėjai rinkosi lauko baldus, ko tokiu metu anksčiau nebūdavo. Tad turintieji terasas ar balkonus, šias erdves tarsi atrado iš naujo“, - pastebi J. Juodzevičienė.

Paklausti, kaip namų ūkio išlaidas keis pasibaigęs karantinas, dauguma atsako, jog išlaidas pirmiausia skirs kelionėms į užsienį (40 proc.), antroje vietoje liks išlaidos namams 38 proc., 30 proc. padidins išlaidas pramogoms, 27 proc. investuos į sveikatingumo paslaugas.

*Tyrimas, IKEA užsakymu, atliktas kovo mėnesį. Tyrimų bendrovės „Norstat“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų. 

Atsisiųsti